Kilmė


Morkos kilusios iš Irano ir pirmą kartą buvo „prijaukintos“ Azijoje 10 mūsų eros amžiuje. Natūraliai geltonos arba violetinės spalvos ši šaknis pamažu tapo įprastu maisto produktu Azijos regionuose. Pirmą kartą morkos Europoje buvo vartojamos 12 amžiuje, tačiau tik ribotai, nes tuo metu „karaliavo“ pastarnokai. Oranžinės morkos, kurias šiandien taip gerai pažįstame, atsirado tik 17 amžiuje Nyderlanduose ir netruko išpopuliarėti ir buvo įvežtos į Amerikos žemyną. Šiandien, nors oranžinės morkos vis dar yra populiariausios, senoji morkų spalva – geltona, raudona ir violetinė – vėl sugrįžta ant mūsų stalo.

Morkos
Foto: Shutterstock

Maistinė vertė


Morkų vandens kiekis svyruoja nuo 86 iki 95 %, minumalus kiekis baltymų ir riebalų, ir valgomąją dalį sudaro apie 10 proc. angliavandenių. Morką pagrinde sudaro vanduo ir angliavandeniai. Morkų angliavandeniai tai krakmolas, cukrus (sacharozė ir gliukozė) ir skaidulos. Pastarųjų tikrai nemažai – 100 g morkos yra apie 3 g skaidulų. Vyraujanti morkų skaidula – vandenyje tirpus pektinas. Pektinas, kaip ir kitos tirpiosios vandenyje skaidulos, sulėtina morkų krakmolo ir cukraus virškinimą, o tai apsaugo nuo gliukozės šuolio kraujyje, yra mūsų žarnyno gerųjų bakterijų maistas (prevencija lėtinių ligų pasireiškimui), mažina cholesterolio pasisavinimą iš žarnyno į kraują. Pagrindinės morkų netirpios skaidulos yra celiuliozė, hemiceliuliozė ir ligninas. Netirpios skaidulos mažina vidurių užkietėjimo riziką, skatinti reguliarų tuštinimąsi. Morkų glikeminis indeksas keičiasi, priklausomai nuo jų apdorojimo – mažiausias žaliose morkose, didesnis išvirtose ir didžiausias – morkų piure.

100 g (dienos vertė %):


Kalorijos: 41,00

Vandens kiekis: 88,29 g (5,9 %)

Bendras angliavandenių kiekis: 9,58 g (3,2 %), maistinių skaidulų: 2,80 g (11,2 %), cukraus: 4,74 g

Riebalų kiekis: 0,24 g (0,4 %)

Cholesterolio kiekis: 0 mg (0 %)

Baltymų kiekis: 0,93 g (1,9 %)

Vitaminas A: 16706,00 TV (334,1 %)

Vitaminas K: 8,30 µg (10,4 %)

Morkos
Foto: Shutterstock

Vitaminas C: 5,90 mg (9,8 %)

Vitaminas B6 (piridoksinas): 0,14 mg (6,9 %)

Vitaminas B3 (niacinas): 0,98 mg (4,9 %)

Vitaminas E: 0,86 mg (4,3 %)

Kalis: 320,00 mg (9,1 %)

Manganas: 0,14 mg (7,2 %)

Fosforas: 35,00 mg (3,5 %)

Kalcis: 33,00 mg (3,3 %)

Nauda sveikatai


Morkos yra ypač geras beta karotino, skaidulų, vitamino K, kalio ir antioksidantų šaltinis. Kalis, esantis morkose, labai svarbus kraujospūdžio reguliacijai, morkų beta karotenas (antioksidantas) organizme verčiamas vitaminu A, kuris užtikrina gerą regėjimą, augimo procesus, stiprina imuninę sistemą. Vitaminas K svarbus kaulų sveikatai. Pagrindiniai morkose esantys augaliniai komponentai, svarbūs žmogaus sveikatai, yra šie:

1) Karotenoidai. Oranžinėse morkose yra labai daug a) beta karoteno, kurio absorbcija yra geresnė (iki 6,5 karto), jei morkos yra termiškai apdorotos. Kitas karotenoidas tai b) alfa-karotenas, kuris, kaip ir beta karotenas, organizme iš dalies virsta vitaminu A organizme. c) Luteinas – vienas iš labiausiai paplitusių morkų antioksidantų. Luteinas daugiausia randamas geltonose ir oranžinėse morkose ir yra svarbus akių sveikatai. d) Likopenas – ryškiai raudonas antioksidantas, randamas daugelyje raudonų vaisių ir daržovių, įskaitant raudonas ir violetines morkas. Moksliniai tyrimai nurodo galimą likopeno teigiamą poveikį vėžio ir širdies ligų prevencijai.

2) Poliacetilenai – naujausi moksliniai tyrimai nustatė morkose esančius dar vienus bioaktyvius junginius, kurie gali padėti apsisaugoti nuo leukemijos ir kitų vėžio formų.

3) Antocianinai – tai stiprūs antioksidantai, vyraujantys tamsiose morkose.

Morkos
Foto: Shutterstock

Morkos savo maistinėmis medžiagomis gerina regėjimą, mažina cholesterolio kiekį, širdies kraujagyslių sistemos, taip pat galimai vėžio riziką.

Dar viena įdomi žinutė susijusi su morkomis ir geresniu regėjimu. Nors yra tiesos, sąsaja tarp morkų ir regėjimo atsirado iš mito. Teigiama, kad antrojo pasaulinio karo metu Didžiosios Britanijos karališkųjų oro pajėgų pilotai pirmieji pradėjo naudoti radarus priešininkų lėktuvams nukreipti ir numušti. Siekiant išlaikyti šią naują technologiją paslaptyje, vizualus pilotų tikslumas – ypatingai naktį – buvo priskirtas morkų valgymui. Tai paskatino ilgai trunkančią propagandinę kampaniją, kurios metu morkos buvo reklamuojamos siekiant geresnio regėjimo. Šis pagražintas ryšys tarp morkų valgymo ir geresnio naktinio matymo išlieka ir šiandien. Vis dėlto, nors tai ne visai stebuklingas maistas akims, morkose yra tam tikrų junginių, naudingų Jūsų akims.

Ar morkos gali pakenkti?


Galima alergija morkoms. Alergija morkoms yra kryžminio reaktyvumo pavyzdys, kai tam tikrų vaisių ar daržovių baltymai sukelia alerginę reakciją dėl jų panašumo į baltymus, esančius tam tikrų rūšių žiedadulkėse. Jei esate jautrus beržo žiedadulkėms ar rugiagėlių žiedadulkėms, panašiai galite reaguoti į morkas. Alerginė reakcija gali sukelti burnos dilgčiojimą ar niežėjimą, kai kuriems žmonėms sukelia gerklės patinimą ar net sunkų alerginį šoką. Užterštame dirvožemyje arba užterštame vandenyje užaugintose morkose gali būti daugiau sunkiųjų metalų, o tai gali turėti įtakos jų saugumui ir kokybei.

Vartojimo/laikymo/apdorojimo ypatumai


Morkos yra atsparios daržovės, kurios, tinkamai laikomos, gali išsilaikyti ilgiau nei daugelis kitų. Morkų šaknų šviežumo išsaugojimo gudrybė yra sumažinti jų prarandamos drėgmės kiekį. Norėdami tai padaryti, būtinai laikykite morkas vėsioje šaldytuvo vietoje plastikiniame maišelyje arba galite suvynioti į popierinį rankšluostį, nes taip sumažinsite galimai susidarančio vandens kondensato kiekį. Kai kurių maistinių medžiagų praradimas morkose, pavyzdžiui, vitamino C kiekis, šaldant sulėtėja. Taip tinkamai laikomos morkos turėtų išlikti šviežios maždaug dvi savaites. Morkose esantys karotenoidai, įskaitant beta karotiną, paprastai būna gerai sulaikomi, jei morkos yra tinkamai laikomos. Morkas reikia laikyti atokiau nuo obuolių, kriaušių, bulvių ir kitų vaisių ir daržovių, iš kurių susidaro etileno dujos, nes dėl to jos gali tapti kartesnio skonio. Jei perkate morkų šaknis su žaliomis viršūnėmis, prieš jas laikant šaldytuve viršus turėtų būti nupjautas, nes morkos žalioji viršūnė ištraukia drėgmę iš šaknų ir morkos gali per anksti sunykti.

Morkos
Foto: Shutterstock

Morkos skanios valgyti žalios arba virtos. Nors kaitinimas dažnai gali pakenkti daržovėse esantiems polifenoliams, įrodyta, kad morkose esantis beta-karotinas yra stabilus šilumai. Antioksidaciniu poveikiu pasižymintis beta-karotenas geriausiai pasisavinamas iš morkų, jas apvirus ar trumpai apkepus. Vis dėlto, svarbu nepervirti morkų, jei norite, kad morkos išlaikytų maksimalų skonį ir aukštą bendrą maistinę vertę.