Thierry Lauvray, prekybos tinklo „Iki“ konditerijos ekspertas, sako, kad išskirtinis prancūziško batono bruožas – auksinės spalvos traški išorė ir ypatingai minkštas vidus, rašoma pranešime spaudai.

„Nors vadinamas prancūzišku, šis batonas neabejotinai itin mėgstamas ir Lietuvoje. Tradicinis prancūziškas batonas kepamas naudojant vos tris ingredientus: kvietinius miltus, vandenį, mieles arba raugą ir druską. Prancūziškas batonas neturi būti nei perkeptas, nei per mažai iškeptas. Iš išorės jis turi būti traškus, o viduje – minkštas ir purus“, – pasakoja T. Lauvray.

Prancūziškas batonas
Foto: Shutterstock

Anot konditerijos eksperto, pusryčiams Prancūzijoje įprasta šį batoną valgyti su uogiene arba sviestu, bet jis taip pat naudojamas sumuštiniams gaminti. Sumuštiniai su batonu yra vieni populiariausių užkandžių Paryžiuje. Garsiausias sumuštinis su prancūzišku batonu yra „Parisien“ – dar vadinamas jambon-beurre, kuris yra gaminamas su kumpiu, sūriu ir kitais įvairiais priedais.

„Daugelyje restoranų ar Paryžiaus užkandinių padavėjai dar prieš jums užsisakant valgį atneš jums mažą krepšelį su gabalėliais papjaustytu prancūzišku batonu. Gabalėlį batono su sūriu prancūzai dažnai suvalgo ir po valgio, prieš desertą. Pastebime, kad lietuviai taip pat noriai eksperimentuoja ir ieško jiems skaniausio derinio su prancūzišku batonu“, – sako T. Lauvray.

Mėgstamas daugiau nei 200 metų

Prancūziško batono kilmė vis dar yra neaiški, o tarp istorikų teorijų yra įvairių – kai kurie mano, kad prancūzų kepėjai XIX amžiuje pailgos duonos idėją parsivežė iš Vienos. Kiti teigia, kad prancūziškas batonas atsirado per Prancūzijos revoliuciją. Iš pradžių prancūziško batono forma nebuvo konkrečiai apibrėžta, tačiau, pasak legendos, pats Napoleonas Bonapartas nusprendė pasirinkti pailgą jo formą tam, kad kareiviai galėtų juos patogiai nešiotis galinėje savo palto kišenėje.

Tačiau arčiausiai tiesos esanti istorija, matyt, yra ta, jog dar 1920-aisias vyriausybė priėmė įstatymą, draudžiantį kepėjams pradėti savo pamainas iki 4 valandos ryto ir dirbti ilgiau nei iki 22 valandos. Kadangi tešlai iškildinti ir duonai iškepti reikia nemažai laiko, buvo sukurta novatoriška duonos forma, kuri išminkoma ir iškepama daug greičiau – būtent dėl šios priežasties prancūziškas batonas įgavo ikonišką pailgą formą.

Prancūziškas batonas
Foto: Shutterstock

Prancūziškas batonas Paryžiuje paplito tais pačiais 1920-aisiais. Iš pradžių populiarus jis buvo tik Prancūzijos sostinėje, o už jos ribų, provincijoje, tarp gyventojų labiau paplitusi buvo apvalios formos tamsesnė duona, kuri dažniausiai būdavo pagaminta iš grikių miltų.

T. Lauvray pateikia ir dar kelis įdomius faktus apie prancūzišką batoną, kurių galbūt nebūsite girdėję.

Turi savo dieną. Prancūziškas batonas taip išpopuliarėjo pasaulyje, kad jam yra netgi dedikuota visa diena. Kovo 21-ąją visame pasaulyje minima tarptautinė prancūziško batono diena, per kurią dažniausiai skanaujamas dar šiltas, iš krosnies ištrauktas batonas.

Rengiami konkursai. Laikui bėgant prancūzai taip pamilo šį kepinį, kad nuo 1994 metų Prancūzijoje netgi yra organizuojamas geriausio batono kepimo konkursas. Konkursas vyksta profesionalių kepėjų rūmų patalpose, o nugalėtojas gauna garbės medalį, 4000 eurų premiją ir galimybę šį batoną metus laiko tiekti į pačią Prezidentūrą.

Galioja griežtos kepimo gairės. Prancūzijoje galioja griežtos batono kepimo gairės: jų skersmuo turi būti apie 5–6 cm, o ilgis – 55–65 cm. Nacionaliniai įstatymai numato, kad tokiame batone yra tik 4 ingredientai – miltai, mielės, druska ir vanduo.

Prancūziškas batonas
Foto: Shutterstock

Suvalgoma mažiau. Šiuo metu vidutinis prancūzas per dieną suvartoja apie pusę prancūziško batono. Palyginimui, 1970-aisiais vienam žmogui tekdavo visas prancūziškas batonas per dieną, o XX a. pradžioje – net trys.

Daugiausia kepyklų pasaulyje. Prancūzijoje kepyklų tankumas yra didžiausias pasaulyje – jų šalyje yra net 32 000.Tiesa, 1950-aisiais šalyje jų veikė beveik dvigubai daugiau. Tuo metu kepyklų suskaičiuoti buvo galima net apie 54 000.

Negalimos kepėjų atostogos. Duona yra tokia svarbi prancūzų kultūros dalis, kad iki 2014 metų šalies įstatymai neleido visiems Paryžiaus kepėjams vasarą atostogauti tuo pačiu metu, kad gyventojai nepertraukiamai būtų aprūpinami šviežia duona.

T. Lauvray siūlo pabandyti ir paprastus, bet itin skanius užkandžių su prancūzišku batonu variantus.