Krienų skonis ir kvapas pasižymi aštrumu, dirgina akis, nosį ir gerklę. Jį suteikia alilo izotiocianatas, susidarantis iš gliukozinolatų, būtent sinigrino skilimo metu.
Šviežiose krienų šaknyse yra daug gliukozinolatų, iš kurių dideli kiekiai sinigrino, gliukobrasicino, neoglukobrasicino ir gliukonasturino. Be to, yra kumarinų, fenolio rūgščių ir askorbo rūgšties, daug fermento peroksidazės ir labai daug vitamino C. Vitaminas C – galingas antioksidantas, dalyvaujantis kolageno sintezės procesuose, padedantis pasisavinti geležį. Fermentas peroksidazė – labai svarbus veiksnys, saugantis ląstelių DNR nuo pažaidos. Žmogaus kūnas ir ląstelės kasdien patiria neigiamą daugelio DNR žalojančių medžiagų poveikį iš maisto ar aplinkos, pvz., ultravioletinė ar jonizuojamoji spinduliuotė, virusai, oksidaciniai agentai. Šie veiksniai gali pakenkti DNR, jie taip pat turi įtakos lipidų ir baltymų funkcijoms ir sugeba sunaikinti ląstelės membraną ar net ląstelės visumą. Labai svarbu rasti priemonių, galinčių apsaugoti žmogaus organizmą ir ląsteles bei sumažinti DNR pažeidimus, kuriuos sukelia genotoksiniai poveikiai. O krienuose esantis fermentas peroksidazė pasižymi būtent tokia ypatybe.
Krienai tradiciškai buvo naudojami kvėpavimo takų, šlapimo takų infekcijoms gydyti. Jų lapai padeda esant stipriems uždegimų procesams (bronchitui, radikulitui) numalšinti. Lapų tinktūra naudojama peršalus, karščiuojant. Krienai turi antioksidacinį, antimikrobinį, spazmolitinį, citotoksinį ir odą dirginantį poveikį dėl izotiocianatų, susidarančių tarkuojant jų šaknis.
Krienai dažniausiai valgomi nedideliais kiekiais, todėl įprastoje porcijoje labai mažai kalorijų, tačiau joje yra keli mineralai ir augaliniai junginiai. Vienas valgomasis šaukštas (15 gramų) paruoštų krienų suteikia 7 kilokalorijas, mažiau nei 1 g baltymų ir riebalų, apie 2 gramus angliavandenių ir 0,5 g skaidulų. Šaknyse yra ir nedidelis kiekis kalcio, kalio, magnio, folatų ir kitų mikroelementų.
Krienuose esantys gliukozinolatai pasižymi stipriomis antioksidacinėmis, antibakterinėmis, nuo vėžio saugančiomis savybėmis. Gliukozinolatai ir izotiocianatai, esantys krienų šaknyse, gali apsaugoti nuo vėžio slopindami vėžinių ląstelių augimą ir skatindami jų mirtį. Kai kurie krienų junginiai, pavyzdžiui, sinigrinas, taip pat gali veikti kaip antioksidantas ir kovoti su laisvųjų radikalų ląstelėms daroma žala. Šios reaktyvios molekulės (laisvieji radikalai), esant per dideliam jų kiekiui organizme, gali padidinti lėtinių ligų, įskaitant vėžį, riziką.
Peroksidazė, fermentas, esantis krienų šaknyse, padeda suaktyvinti ir sustiprinti galingą antivėžinį junginį. Alilo izotiocianatas, aliejus, išsiskyręs sutarkavus krienų šaknis, gali turėti stiprių antibakterinių savybių. Moksliniai tyrimai rodo, kad jis gali kovoti su daugybe pavojingų bakterijų, įskaitant E. coli, H. pylori ir salmonelėmis (salmonella). Būtent izotiacianatai gali prisijungti prie fermentų ir sumažinti bakterijų augimą. Tyrimais nustatyta, kad žalių kryžmažiedžių vartojimas, kitaip nei termiškai apdorotų, pagerina izotiocianatų biologinį prieinamumą. Žinoma, kad krienai sukelia deginimo pojūtį nosyje ir gerklėje, – dėl šios priežasties jie dažnai naudojami peršalimo ir kvėpavimo problemoms palengvinti. Vienas tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 1500 žmonių, parodė, kad papildas, kuriame yra 80 mg džiovintų krienų šaknų ir 200 mg nasturtų, buvo toks pat veiksmingas kaip ir tradicinis antibiotikas, gydant ūmias sinusų infekcijas bei bronchitą.
Yra nedaug informacijos apie galimą šalutinį krienų vartojimo poveikį. Kadangi krienai labai aštrūs, juos reikėtų naudoti saikingai. Per daug šios aštrios šaknies gali dirginti burną, nosį ar skrandį. Tai gali ypač varginti žmones, sergančius skrandžio opomis, uždegiminėmis žarnyno ligomis, turinčius virškinimo problemų. Galiausiai nežinoma, ar krienai yra saugūs dideliais kiekiais vaikams ir nėščioms ar krūtimi maitinančioms moterims.
Paprastas ir labai skanus krienų ir avokadų padažas vietoje krienų su majonezu – jums reikės kupino arbatinio šaukšto krienų, gerai prinokusio avokado, pusės citrinos sulčių ir šiek tiek druskos. Visus išvardytus ingredientus sutrinkite trintuvu ir galite skanauti kaip pagardą prie kiaušinių pusryčiams, žuvų ar mėsos patiekalų.
Sandrija Čapkauskienė – biomedicinos mokslų daktarė, LSU docentė ir mitybos specialistė.
