Duonos gamintojai teigia, kad, remiantis rinkos tyrimų duomenimis, pastaruosius kelerius metus itin kyla ruginės duonos vartojimas, rašoma pranešime spaudai. „Vilniaus duonos“ komercijos direktorius Artūras Kokoškinas patvirtina, kad jau ilgą laiką ruginės duonos populiarumas auga, nors kvietinė duona taip pat neužleidžia pozicijų ir išlieka paklausi. Pirkdami kvietinę duoną, lietuviai vis dažniau renkasi sumuštinių duoną, skirtą skrudinti, duoneles ir vis rečiau – batoną. Per pastarąjį dešimtmetį batono populiarumas nuolatos mažėjo, 2019 m. siekė tik penktadalį visos duonos pardavimų.

Žmonės mažina ir toliau mažins angliavandenių vartojimą, todėl daug angliavandenių turinčios duonos valgys mažesnėmis porcijomis. Visagrūdės, mažiau cukraus turinčios duonos vartojimas praėjusiais metais augo, tačiau ne tokiais dideliais tempais, kaip tikėtasi. Palyginus tyrimus ir realius pardavimus, matoma, kad žmonės nori pirkti sveikesnę duoną, domisi ja – net 60 proc. Lietuvos gyventojų teigia atkreipiantys dėmesį, kiek gaminiuose yra cukraus. Tačiau pardavimai rodo, kad pirkėjai taip lengvai neatsisako savo įpročių ir neiškeičia tradicinės į visagrūdę, daugiau skaidulų ir mažiau cukraus turinčią duoną.

Populiarės užkandžiai

Nors senus įpročius pakeisti nėra labai lengva, A. Kokoškinas pastebi, kad skubančioje visuomenėje sparčiai populiarėja užkandžių kultūra ir mažesnės produktų porcijos.

„Anksčiau Lietuvoje tokių maisto produktų buvo palyginti nedaug, o šiuo metu vis didesnius plotus lentynose užima užkandžiams skirti duonos gaminiai – duoniukai, trapučiai, duonelės, lazdelės. Prieš tai valgydavę tik pusryčius, pietus ir vakarienę, dabar žmonės į dienos meniu įtraukia ir tarpinius valgymus, todėl ieško greitai ir patogiai suvalgomų produktų. Populiarėja ir „gatvės maistas“ – tai yra mėsainiams, dešrainiams skirtos bandelės, tortilijos, porcijinės kvietinės ar ruginės duonelės“, – vardija direktorius ir, atsižvelgdamas į Danijos, Švedijos ir Suomijos pavyzdžius, kur šis duonos segmentas yra labai didelis, prognozuoja, kad jie populiarės ir toliau.

Duonos valgys mažiau, bet sveikiau

Vartotojų pamėgti duonos užkandžiai, porcijinės duonelės patvirtina tendenciją, kuri, pasak eksperto, ateityje dar labiau plis – pirkėjai ieškos mažesnių duonos porcijų, todėl gamintojai stengsis mažinti kepaliukus, pardavinėti duoną mažesniais kiekiais. Tokį poreikį nulemia mažėjančios šeimos, vis dažniau po vieną ar poromis gyvenantys asmenys. Vartojimo mažinimas taip pat atsiliepia renkantis duoną. Žmonės stengiasi pirkti mažiau, kad tikrai spėtų suvalgyti, kad nereikėtų išmesti likusios duonos ir didinti atliekų kiekio.

Pašnekovas taip pat įvardino besikeičiančius mitybos įpročius: „Pirkėjai ieškos duonos rūšių su daugiau skaidulų, baltymų, todėl dar viena 2020 metų prognozė – augs visagrūdės, sėklomis, grūdais praturtintos duonos populiarumas – žmonės labai greit pamėgo saulėgrąžomis, sėklomis ar grūdais paskanintą tiek šviesią, tiek tamsią duoną. Ši tendencija jaučiama ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.“

Duona

Daugiau dėmesio gaminių sudėčiai

Dėmesys sveikesniems produktams atneša pokyčius ir į cukraus vartojimą. Pasak A. Kokoškino, nors žmonės stengiasi vartoti mažiau cukraus, pardavimų duomenys rodo, kad duona su sumažintu cukraus kiekiu vis dar nėra labai populiari: „Galbūt žmonės neturi laiko skaityti duonos etikečių, ieškoti gaminių su mažesniu cukraus kiekiu, todėl verta atkreipti dėmesį į pakuotes, pažymėtas žaliojo „Rakto skylutės“ simboliu. Prieš kelerius metus pristatytas simbolis ženklina sveikatai palankesnius duonos gaminius arba kitus maisto produktus su mažiau cukraus, druskos, riebalų ir didesniu skaidulų kiekiu.“

Dar viena sveikesnių mitybos įpročių paskatinta naujiena – daržovėmis ar augalais (angl. plant base) paįvairinta duona. Tačiau pastebima, kad Lietuvoje ši naujovė dar sunkiai skinasi kelią – nors duonos mėgėjai domisi, ragauja daržovėmis paskanintą duoną, tačiau kasdieniam vartojimui labiau renkasi įprastą – ruginę ar kvietinę duoną.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (22)