Vyšnios – tokios mums įprastos ir nevertinamos. Jas galima laikyti vienomis seniausių uogų – pirmą kartą jas aprašė filosofas Teofrastas savo veikale „Augalų istorija“ 372 – 272 m. pr. Kr.

Vyšnios
Foto: Shutterstock

Manoma, kad šios uogos kilo iš regiono tarp Juodosios ir Kaspijos jūrų, o Romos imperijoje vyšnios buvo žinomos dar antikos laikais. Iki 15-ojo amžiaus naminės vyšnios nebuvo plačiai paplitusios Europoje ir Didžiojoje Britanijoje, tačiau jau 17-ame amžiuje jos tapo populiarios kaip ir obuoliai, slyvos, kriaušės ar persikai. Vyšnios iš Europos kartu su kolonistais persikėlė už Atlanto 1600-aisiais metais. Yra virš 1000 vyšnių rūšių, tačiau tik daugiau nei 10 pristatomos į prekybą. Populiariausios yra saldžiosios (Prunus avium L.) ir rūgščiosios (Prunus cerasus L.) vyšnios. Iš saldžiųjų vyšnių mėgstamiausia yra Bing rūšis, iš rūgščiųjų vyšnių – Montmorency rūšis.

Vyšnios
Foto: Shutterstock
Vadinasi, saldžiosios vyšnios turi didžiausią antiuždegiminį aktyvumą, o ne rūgščiosios ar geltonosios.

Vyšnios – mažo kaloringumo vaisius (100 g saldžiųjų vyšnių turi 63 kcal, rūgščiose – 50 kcal), kuriame gausu svarbių maistinių ir biologiškai aktyvių medžiagų: skaidulų, (100 g saldžiųjų vyšnių yra apie 2,1 g, o rūgščiose – apie 1,6 g), fenolių (100 g saldžiųjų – 109,8 mg, rūgščiųjų net 228,9 mg), karotenoidų (100 g saldžių vyšnių beta-karoteno yra 38µg, rūgščiose net 770 µg), vitaminų (ypatingai C ir A vitaminų) ir mineralų. Moksliškai įrodyta, kad rūgščiose vyšniose yra didesnė koncentracija polifenolinių junginių nei saldžiose, tačiau saldžiose vyšniose – daugiau antioksidanto antocianino (gerinančio regėjimą, teikiančio organizmui neuroapsaugą). Antocianinų kiekis labai varijuoja priklausomai nuo vyšnių rūšies – antocianino koncentracija raudonosiose saldžiose vyšniose yra didžiausias - nuo 20,6 iki 344,9 mg/100 g, geltonosiose vyšniose – 2-41 mg/100 g ir rūgščiose – 27-76 mg/100 g. Vadinasi, saldžiosios vyšnios turi didžiausią antiuždegiminį aktyvumą, o ne rūgščiosios ar geltonosios.

Vyšnios
Foto: Shutterstock

Vyšnios taip pat yra puikus triptofano, serotonino ir melatonino šaltinis. Melatoninas yra dar vienas antioksidantas, kuris reguliuoja mūsų miego ritmą.

Pagrindinės vyšnių savybės, sąlygojančios jų kokybę – tai spalva, saldumas, rūgštumas ir jų rūšis. Saldumą vyšnioms suteikia jose esanti gliukozė ir fruktozė, rūgštumą – organinės rūgštys (maliko rūgštis). Saldžiose vyšniose yra daugiau paprastųjų cukrų (fruktozės ir gliukozės) – 13 g/100 g vyšnių, kai rūgščiose tik 8 g/100 g produkto. Vyšnios turi savyje vandenyje tirpių vitaminų C ir B bei riebaluose tirpių vitaminų – A, E ir K, taip pat karotinoidų: beta-karoteno, liuteino ir zeaksantino. Ypatingai daug vyšniose vitamino A ir beta-karoteno. Šiose uogose yra ir kalcio (14 mg/100 g), magnio (10 mg/100 g), fosforo (20 mg/100 g) ir kalio (200 mg/100 g).

Dėl biologiškai aktyvių komponentų gausos – galingų polifenolių – nėra abejonių, kad vyšnios padeda mums išlikti sveikiems. Polifenoliai yra biologiškai aktyvūs junginiai, kurie slopina oksidacinį stresą organizme ir laisvųjų radikalų padarytą žalą. Oksidacinį stresą mūsų organizme sukelianti laisvųjų radikalų gausa sąlygoja struktūrinius ir funkcinius ląstelių pokyčius bei lėtinių ligų vystymąsi. Antioksidantai turi savybę pašalinti arba neutralizuoti laisvuosius radikalus arba palaikyti kitas molekules, vykdančias šią funkciją. Tvirtai moksliškai įrodyta, kad vyšnių vartojimas sumažina oksidacinį stresą organizme, slopina uždegiminius procesus (vyšniose esantys polifenoliai, karotenoidai, vitaminai E ir C atlieka šią funkciją), fizinių pratimų sukeltą raumenų skausmą bei jėgos praradimą (rūgščių vyšnių sultys pagreitino elito dviratininkų ir maratono bėgikų raumenų atsigavimą ir skausmą, taip pat mokslininkai pateikė pagrįstus įrodymus (2019 m. tyrimas), kad 60 ml rūgščių vyšnių sultys geriamos kasdien, 8 dienas, 2 k/dieną, pagreitino raumenų atsigavimą ir skausmą po pakartotinų sprinto rungčių moterims).

Trumpa išvada – rūgščios vyšnios turi penkis kartus daugiau melatonino nei saldžiosios, (džiovintos jo visai neturi) ir gali pagerinti miego kokybę.

Ir tai dar ne viskas – vyšnios taip pat mažina kraujospūdį (jose esantis kalio kiekis sudaro 15 proc. rekomenduojamos paros normos, o šis mineralas būtinas optimaliai širdies veiklai). Vyšnių teigiamas poveikis kraujo lipidams, miego kokybei, kognityvinėms funkcijoms, nuotaikai, sergantiems diabetu ar artritu dar reikalauja tikslesnių mokslinių tyrimų su žmonėmis. Tačiau, pastaruoju metu vis daugėja mokslinių įrodymų, patvirtinančių šias tiesas. Pavyzdžiui, mokslininkų pripažintame tarptautiniame mitybos žurnale (European Journal of Nutrition), 2012 metais buvo pateikti tyrimo rezultatai, kurie teigė, jog rūgščių vyšnių sulčių koncentratas padidina cirkuliuojančio melatonino (hormonas, atsakingas už mūsų organizmo vidinio laikrodžio bei miego ir pabudimo ciklų reguliavimą, išskiriamas nakties metu, kankorežinės liaukos, esančios mūsų smegenyse) kiekį ir gali pagerinti miego kokybę sveikiems asmenims.

Vyšnių teigiamas poveikis miegui buvo įrodytas ir Pensilvanijos bei Ročesterio universitetų mokslininkų – rūgščių vyšnių stiklinė ryte ir vakare pagerino miego kokybę vyresnio amžiaus asmenims ir apie 17 min. prailgino jų miego trukmę ryte. Panašūs kitų tyrimų rezultatai buvo gauti tiriamiesiems paprasčiausiai valgant vyšnias. Trumpa išvada – rūgščios vyšnios turi penkis kartus daugiau melatonino nei saldžiosios, (džiovintos jo visai neturi) ir gali pagerinti miego kokybę. Tyrimuose su gyvūnais, antocianinai (esantys vyšniose) pagerino gyvūnų atmintį, apsaugojo galvos nervines ląsteles nuo amiloidinių plokštelių kaupimosi (jos sąlygoja Alzheimerio ligos pasireiškimą). Tokie tyrimų su gyvūnais rezultatai rodo, kad žmonėms, vartojantiems vyšnias, taip pat pagerėja pažinimo funkcijos. Taip pat, tyrimai su žmonėmis ir gyvūnais parodė, kad vyšniose esantys antocianinai, gali mažinti gliukozės koncentraciją kraujyje ar artrito priepuolius, tačiau, šios ir panašios mokslinės ataskaitos vis dar reikalauja tolimesnių tyrimų, patvirtinančių vyšnių stiprinamąjį poveikį.

Labai svarbu ir kaip vyšnios yra valgomos – saldžios vyšnios dažniausiai valgomos šviežios, rūgščios – apdorotos.

Ne tik genetiniai, tačiau ir aplinkos faktoriai bei auginimo technologijos gali moduliuoti vyšniose esančių maistinių ir fito medžiagų kompoziciją bei koncentraciją. Dienos prieš derliaus nuėmimą ir nakties temperatūra, šviesos intensyvumas, vaisiaus subrendimas nulemia fitochemikalų kiekį ir jų stabilumą uogose. Todėl vyšnių sodo priežiūra ir tręšimas yra labai svarbūs veiksniai ir gali stipriai paveikti vaisių fenolinių rūgščių bei flavonolių kiekį. Fenolinių junginių kiekiai yra didesni pilnai sunokusiose rūgščiose vyšniose.

Vyšnios
Foto: Shutterstock

Labai svarbu ir kaip vyšnios yra valgomos – saldžios vyšnios dažniausiai valgomos šviežios, rūgščios – apdorotos. Šaldytos rūgščios vyšnios turi didžiausią kiekį tiek antocianinų, tiek ir bendrai fitochemikalų, o uogos apdorotos su cukrumi (15 proc. bendrojo šviežių vaisių kiekio) pasižymi mažesne antocianinų ir fenolių koncentracija. Svarbiausia – valgyti šviežias, prisirpusias, raudonas ir saldžias uogas. Šaldytos vyšnios – jau antrasis pasirinkimo variantas.

Vyšnios
Foto: Shutterstock

Pats metas ruošti naudingas vyšnių atsargas žiemai!