Esu ne kartą sulaukusi klausimo, kaip atrandu aprašomas vietas, tad nuspėdama, kad jums bus įdomu ir dėl šios vietos, atsakau – šalia yra įsikūrusi spaustuvė, su kuria dirbu, tad, atvažiavus atsiimti gaminių, akys nori nenori pamato ryškią mėlyną kavinės be pavadinimo iškabą. Nežinau, kaip kitaip šią kavinę galėjo atrasti čia netoliese nedirbantys, bet po šios apžvalgos apie ją žinos jau dešimtys tūkstančių vilniečių ir ne tik.

Dienos pietų meniu kasdien yra skirtingas ir užrašomas ant didelės kreidinės lentos. Kai pietavau, pasirinkimai buvo šie: batvinių (pirmą kartą girdėjau tokį žodį, kuris mūsų bendrine kalba reiškia virtą iš burokų rūgšties sriubą) bei pievagrybių sriubos, kainavusios po 1 EUR. Antrųjų patiekalų pasirinkimas platesnis: nuo cepelinų su mėsa ar varške (3,4 EUR), vištienos ar kalakutienos patiekalų (3,8–4 EUR) iki jūrų lydekų (3,8 EUR), lietinių (2,8 EUR) ir aštraus jautienos troškinio (3,9 EUR).

Visa tai puikuojasi jums matomuose induose ir jau iš anksto yra pagaminta, o turintieji daugiau laiko galėjo užsisakyti ir kitų patiekalų, pvz., lietinių su kitokiais įdarais (2,8–3 EUR), bulvių virtinukų su grietine (2,8 EUR) bei gruzdintų koldūnų su grietine (3,5 EUR). Pietų debiutui aš pasirinkau kalakutienos kepsnį su „Buffalo“ mocarela, jis kainavo 4 EUR.

Kavinė be pavadinimo
Foto: Asmeninis albumas

Ar skanu? Nereikia jums priminti, kad skonis yra subjektyvus reikalas, bet, taikydama savo auksinę taisyklę – kasdien pietauti skirtingoje vietoje, aš jau aplankiau daugiau nei 600 skirtingų maitinimo vietų ir kažką objektyvaus apie maistą bei visus kavinių ar restoranų niuansus pasakyti galiu. Čia iškart nuraminu šios kavinės savininkus, gerbėjus ir nuolatinius klientus, kuriems kiti mano sakiniai gali užgauti širdis ar tiesiog papiktinti.

Man nebuvo skanu, nes sulaukiau džiūvėsiuose apvolioto kepsnio, – suprasti, ar tu, žmogau, čia tikrai valgai kalakutieną, buvo sunku. O kad pati apvoliota masė sudarė beveik visą kepsnį, matyti ir nuotraukoje. Ant viršaus išlydytas sūris irgi vargiai priminė mocarelą, tad geriau tokį patiekalą pavadinti tiesiog „kepsnys su sūriu“, neminint nei mėsos, nei sūrio rūšies.

Kavinė be pavadinimo
Foto: Asmeninis albumas

Garnyrui pasirinkau tik salotas, kurių gamybos savikaina tikriausiai yra viena pigiausių, bet sugebėti jas pagaminti neskaniai dar reikia mokėti. Elementarių prieskonių žiupsnelis situaciją šiek tiek pagerino, bet mano lėkštėje daugiau nei pusė viso patiekalo taip ir liko.

Gal deguto jau daugiau nepilsiu, bet nepasakyti, kad mėsa buvo atvėsusi, negaliu. Bent jau maistas atsidūrė švarioje baltoje lėkštėje.

Ar greita? Savo pietų atvykau po 13 valandos, tuo metu galėjau pasirinkti iš visų meniu buvusių patiekalų bei prisėsti prie pasirinkto staliuko, nes kitų pietaujančių daug nebuvo. Maisto užsakymas, apmokėjimas ir patiekalo atsiėmimas vyksta toje pačioje vietoje, tad toks operatyvus valgyklos principas pasiteisina. Mano pietūs šioje kavinėje truko vos 20 minučių.

Kas įdomu? Grįžtu prie pirmųjų sakinių, kai sakiau, jog ši apžvalga bus puikus panegirikos ir kritikos mišinio pavyzdys. Nors maistas mane nuvylė, tačiau keli dalykai nuotaikos visiškai nesugadino – tai aplinka ir aptarnavimas.

Kavinė be pavadinimo
Foto: Asmeninis albumas

Nebuvus anksčiau ir norint ateiti į šią vietą, reikia sekti ryškias nuorodas. Jos tave atves į visiškai netipinį šiai gamyklinei Vilniaus vietai kiemelį, kuriame daug žalumos ir tikrų tikriausias baseinėlis.

Aplinka labai jauki ir truputį gaila, kad bent jau šį sezoną kavinė lauko terasos neturėjo (paklausiau to aptarnavusios merginos). Viduje pamatysite įvairių dekoro smulkmenų ir net kampelį vaikams. Nežinau, ar jų čia daug apsilanko, bet būti pasiruošus priimti mažuosius lankytojus nėra blogai.

Kavinė be pavadinimo
Foto: Asmeninis albumas

Dar vienas geras žodis turėtų būti skirtas aptarnavimui ir čia dirbančioms moterims. Bendravau su dviem dirbusiomis prie kasos ir maisto salėje, tad labai norėčiau, kad tokį nuoširdumą jos perteiktų ir į virtuvę. Tada ne tik bendravimas su žmonėmis, bet ir maisto paruošimas bus iš tikros nesuvaidintos meilės. Juk ko daugiau tokiai vietai ir reikia?

Trumpa išvada: nors kritikos strėlių ši vieta neišvengė, bet noriu tikėti, kad komentarai, lemsiantys pozityvius pokyčius, bus priimti. Gal visi kartu aplankykime šią vietą po bandomojo kelių mėnesių laikotarpio? Žinoma, jeigu jums ir taip viskas gerai šioje kavinėje arba iš principo nesutinkate su autoriais, rašančiais apie maistą (įskaitant ir mane), tai eikite čia jau rytoj ir viską išbandykite patys.

Kavinė veikia adresu Geležinio Vilko g. 2, Vilnius. Darbo laikas šiokiadieniais 10.00–15.00 val., nors iškabos skelbia 30 min. ilgesnį darbo laiką.