Tiesa, kai kurie aspektai išskiria Prancūziją iš kitų šalių.
Maisto istorija Prancūzijoje
Maistas – labai svarbi prancūzų gyvenimo tad ir prancūzų kultūros dalis. Britai garsėja popiečio arbata, amerikiečiai – bufetais, o prancūzai – ilgais pietumis ir vakarienėmis iš kelių patiekalų. Ši maisto kultūra – neatsiejama kasdienio prancūzų gyvenimo dalis.
Savaime suprantama, 21 a. gyvensena įnešė pokyčių ir į Prancūziją. Pavyzdžiui, Prancūzijoje per pastaruosius 20 metų atsirado didžiulių prekybos centrų, kurie Amerikoje klesti jau seniai. Prancūzija buvo specializuotų parduotuvėlių (duonos, mėsos gaminių ir kt.) šalininkė, tačiau vis daugiau prancūzų apsiperka prekybos centruose.
Kita vertus, prancūzai vis dar mėgsta duoną, desertus pirkti specializuotose parduotuvėse. Kasdienai mėsą perka prekybos centruose, bet ypatingoms progoms apsilanko pas mėsininką. Kas rytą prancūzai mėgsta užsukti į kepyklėlę šviežių kruasanų, bandelių.
Ką valgo prancūzai
Jų pusryčiai dažniausiai būna trumpi, o pietūs ir vakarienė – ilgi, su gausybe patiekalų.
Prancūzų pusryčiai
Pagrindinė kava Prancūzijoje – stiprus espresas (jei kavinėje paprašysite „un cafe“, jums patieks espreso), bet pusryčiams dažnai geriama kava su pienu. Ši kava patiekiama dideliame puodelyje su daug karšto pieno. Mažiau populiarios – arbata ir kakava.
Pusryčiams dažnai valgomas prancūziškas batonas su džemu, skrudinta šviesi duona su džemu (tartines), šilti kruasanai (Prancūzijoje niekas nevalgo jų nepašildytų).
Mėgstamos bandelės su šokoladu, o vaikai savaitgaliais dažnai palepinami kruasanais su šokoladu.
Kartais prie skrebučių, bandelių patiekiama šviežių vaisių ar natūralaus jogurto.
Prancūzų pietūs
Dalis prancūzų išeina iš darbo ir pietauja dvi valandas su vynu. Miestuose dauguma darbuotojų įsigyja sumuštinį iš gatvės prekeivių ar nusiperka kavinės maisto išsinešimui.
Pietūs restorane
Trijų ar keturių patiekalų pietūs gali būti sudaryti iš salotų ar sriubos, mėsos ar žuvies su bulvėmis ar šiltomis daržovėmis, deserto, o kartais – ir sūrių pabaigai. Prie tokių pietų užsisakoma ir vyno. Be abejo, restoranuose yra ir paprastesnių pietų.
Prancūzai mėgsta jūros gėrybes, daugelio restoranų meniu rasite Nicos salotas, kurios gaminamos iš tuno, kietai virtų kiaušinių, virtų bulvių, pomidorų, alyvuogių, kaparėlių, šparaginių pupelių, kartais į jas dedama ančiuvių.
Svogūnų sriuba gardžiausia – Prancūzijoje. Ji gaminama iš karamelizuotų svogūnų, su traškia šveicariško sūrio plutele. Svogūnų sriuba – prancūziška klasika.
Prancūzijoje mėgsta ir dešreles iš vytintos jautienos, kumpio ir pašteto. Šios dešrelės dedamos į prancūzišką batoną, o sumuštinis dosniai pagardinamas garstyčiomis, sūriu.
Prancūziškų lietinių būna tiek saldžių, tiek sūrių. Jie patiekiami kaip pagrindinis patiekalas arba kaip desertas.
Mėgstami ir karšti sumuštiniai su kumpiu ir lydytu sūriu (Croque Monsieur) ir su bešamelio padažu arba keptu kiaušiniu.
Nepamirškite keptų bulvyčių.
Nemažai prancūzų mėgsta pietauti namuose. Jie valgo šiltus patiekalus, tik gal ne tokius prašmatnius kaip restoranuose. Namuose dažniau pietauja kaimų, miestelių gyventojai.
Gatvės maistas pietums
Miestuose prancūzai dažnai nusiperka pietums sumuštinių iš gatvės prekeivių ar metro stotyse. Populiariausi variantai – prancūziškas batonas su sūriu ar su kumpiu ir sūriu. Galimi variantai su tunu, kiaušiniais, dešra.
Prancūzų vakarienė
Prancūzų vakarienės skiriasi, priklausomai nuo savaitės dienos, metų laiko, nuo to, kiek sotūs buvo pietūs. Poros, kurios pareina namo sočių pietų, vakarienei valgo mažiau, o pasisotinantys per pietus sumuštiniu vakare valgo sočiau.
Prancūzija – didelė šalis, regionuose skiriasi klimatas, tad ir vakarienės Viduržemio jūros regione ir Alpėse skiriasi.
Sekmadieniais ir per šventes vakarienė būna iš kelių patiekalų (su sūriais), stalas puošiamas staltiese, šventiniais indais ir stalo įrankiais.
Jei nesate dideli kepsnių ar žuvies mėgėjai, paragaukite jų Prancūzijoje ir greičiausiai pakeisite nuomonę. O kur dar meistriškai pagaminti padažai prie šių patiekalų.
Bistro garsieji mėsos kepsniai su bulvytėmis pakepami ant grotelių ir iš karto patiekiami, ant viršaus nemažą gabalėlį sviesto (vieno ar su žolelėmis), kad jis ištirptų ant mėsos. Nereikia nė pridurti, kad prie kepsnio privalomas kalnas traškių bulvyčių ir paprastos žalumynų salotos.
Šviežia žuvis Prancūzijoje lengvai pakepinama ant grotelių, patiekiama su bulvėmis ir salotomis.
Garuose troškintos Normandijos midijos patiekiamos svogūnų, raudonėlio ir baltojo vyno padaže su skrudintu prancūzišku batonu.
Mėgstama žuvienė „bouillabaisse“, kreminės sriubos, troškiniai iš mėsos (veršienos arba avienos), su baltuoju padažu.
Viščiukas vyno padaže „coq au vin“ – klasikinis prancūzų patiekalas, gaminamas su burgundiškuoju vynu, svogūnais, grybais ir kiaulienos taukais. Panašus patiekalas – vyne troškinta jautiena (tiesiog vietoje vištienos dedama jautienos).
„Cassoulet“ – sotus troškinys iš kokios nors mėsos (kiaulienos dešrelių, kiaulienos, žąsienos ar antienos) ir baltų pupelių.
Prancūzai mėgsta savo krašto vynus.
