Čadas
Čado ir kitų Afrikos šalių virtuvės – vienos iš naudingiausių sveikatai. Maistas čia šviežias, be konservantų, be nereikalingų perdirbtų riebalų ir druskos, kurių gausų įvairiuose perdirbtuose gaminiuose. Nacionalinis šalies patiekalas – tiršta košė „boule“, verdama iš kukurūzų, sorų ir sorgų kruopų. Vietos gyventojų mėgstamos paprikos (taip pat ir džiovintos), gvajavos, mangai, manijokai, aviena, ožkiena ir žuvis turi daug vitaminų, maistingų medžiagų. Ši mityba šiek tiek primena Paleo dietą.
Graikija
Tradicinė graikų mityba – viena iš nuodugniausiai tirtų. Ji sudaryta iš nesočiųjų riebalų, ankštinių, daržovių, žuvies ir grūdų. Avinžirniai, paprikos ir sardinės turi daug maistingų medžiagų ir omega trys riebalų rūgščių. Graikai valgo nedaug mėsos, taigi jų racione mažai prisotintųjų riebalų. Jie valgo daug salotų, jogurto – nieko stebėtino, kad jų virtuvė viena sveikiausių pasaulyje.
Izraelis
Falafeliai nemenkai išpopuliarėję daugelyje šalių. Tikėtina, kad jie kilę iš Egipto, o vėliau įsitvirtino Artimųjų Rytų virtuvėje, tapo neatsiejama Izraelio virtuvės dalimi. Izraelio virtuvė panaši į Viduržemio jūros šalių – ankštiniai, baklažanai ir alyvuogių aliejus. Įvairūs prieskoniai spartina medžiagų apykaitą ir gerina virškinimą. Sezamų pastoje, mėtose bei pitoje yra vitaminų A, C, kalcio, folio rūgšties, cinko ir mangano.
Japonija
Trys kertiniai sveikos mitybos principai – balansas, įvairovė ir saikingumas atsispindi japonų virtuvėje. Kai kuriose Japonijos vietose, pvz., Okinavos saloje žmonės gyvena iki 100 metų. Nemažas nuopelnas tenka mitybai. Japonai valgo daug vaisių ir daržovių, kurie turi antivėžinių ypatybių. Japonų mėgstami batatai, žalioji arbata, jūros dumbliai, sojos produktai, grybai šitakiai turi daug geležies, kalcio, cinko, vario, omega trys riebalų rūgščių ir antioksidantų. Maistas Japonijoje dažniausiai gaminamas garuose arba greitai apkepinamas, be to, praktikuojamas valgymo principas, kai nuo stalo pakylama, esant 80 proc. sotumui.
Indija
Vakaruose indiškas maistas asocijuojasi su gana sunkiais, riebiais patiekalais – samosomis, kariais ir saldumynais. Iš tiesų autentiškas indiškas maistas – daug sveikesnis. Indijos virtuvėje gausiai naudojami prieskoniai ne tik suteikia patiekalams unikalų skonį, bet ir turi antivėžinių, gydomųjų ypatybių, malšina uždegimus, daugelis netgi saugo nuo Alzheimerio. Daugumoje regionų dažnai valgomas daržovių karis, o mėsą valgančiuose regionuose vengiama kiaulienos ir jautienos.
Tailandas
Tailando virtuvė garsėja patiekalais, kurie saugo nuo vėžio. Sriuba „Tom Yung Gung“ verdama su krevetėmis, kalendra, citrinžole, imbieru ir kitokiomis tailandietiškomis žolelėmis. Visi komponentai – veiksmingi antioksidantai, stabdantys vėžinių ląstelių augimą, gerinantys virškinimą, stiprinantys imuninę sistemą. Imbieras, ciberžolė ir citrinžolė, be kurių tailandietiški patiekalai neįsivaizduojami, gydo nuo įvairių ligų. Prie pagrindinių patiekalų patiekiama daug šviežių daržovių, į juos dedama jūros gėrybių ir prieskonių, skatinančių medžiagų apykaitą ir aprūpinančių organizmą vertingomis medžiagomis.
Pietų Korėja
Ar žinojote, kad Pietų Korėjos gyventojų vidutinis ūgis yra apie 5 cm didesnis nei šiaurinių kaimynų? Taip yra dėl visavertės mitybos, kurioje nėra prisotintųjų riebalų, sukėlusių nutukimo pandemiją Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Pietų Korėjos virtuvėje valgoma sojos varškė, ryžių makaronai, kiaušiniai, žuvis kartu su kimčiais (patiekalu iš fermentuotų daržovių). Pietų Korėjoje mėgstama ant grotelių kepta jautiena, vis tik šalyje mėsos suvalgoma nedaug – vienas žmogus per metus vidutiniškai suvalgo 7 kg jautienos, o vienas amerikietis – 30 kg jautienos per metus.
Ispanija
Ispanų mityba laikoma viena sveikiausių pasaulyje, nes jie valgo nedidelėmis porcijomis – čia mėgstami užkandžiai (isp. tapas). Gali atrodyti, kad vienu prisėdimu prisiragauti įvairiausių patiekalų yra tikras apsirijimas, tačiau gardūs, sveiki patiekalai valgomi lėtai, mažomis porcijomis, tad pasisotinama, nepadauginus kalorijų. Ispanai valgo daug pupelių, daržovių, alyvuogių aliejaus, jūros gėrybių, riebios žuvies – nuo tokio maisto nesustorėsi. Šaltoje pomidorinėje sriuboje gaspače gausu antioksidantų, ypač antivėžinio likopeno.
Švedija
Švedijoje sveika mityba laikoma vienu iš svarbiausių dalykų. Skandinavai maitinasi vertingai, čia tėra 11 proc. nutukusių žmonių, o vidutinė gyvenimo trukmė – 81 m. Švedų mitybos racione nedaug vaisių, daržovių, bet jie valgo daug juodos duonos, uogų, žuvies ir pieno produktų, t. y. daug ląstelienos, antioksidantų turinčių maisto. Maistas šalyje – aukštos kokybės. Pienui ir mėsai auginami galvijai šeriami kokybišku pašaru.
Vietnamas
Vietnamo virtuvės patiekalams apibūdinti tinka būdvardžiai gaivus, ryškus, lengvas, skanus. Į vietnamietiškus patiekalus gausiai dedama žolelių, aitriųjų paprikų, suteikiančių aštrumo ir įvairių skonių. Sriuboje su ryžių makaronais „Pho“ gausu antioksidantų ir maistingų medžiagų. Porcijos viešose maitinimo vietose būna didelės, bet sriuba neriebi, lengvai virškinama, kaip ir ryžių makaronai, neturintys glitimo. Daugelis patiekalų patiekiami su paprikomis, svogūnų laiškais, vištiena ir kiauliena – jų įsidedama savo nuožiūra. Dauguma komponentų gerina virškinimą, malšina uždegimus.
