Dietistė Vaida Kurpienė teigia, kad blogiausia ledų sudedamoji dalis – didelis cukrų kiekis.

„Ne tik cukraus, bet ir cukrų, o juose gali būti įvairių cukraus pakaitalų ir kitų greitai pasisavinamų angliavandenių. Taip pat cukrai slepiasi ir įvairiuose prieduose: glaiste, uogienėje, vaflyje. Reikėtų atidžiai perskaityti sudėtį, kas parašyta ant pakuotės. Etiketėje surašytos kalorijos, bendras cukrų kiekis ir sudedamosios dalys“, – pasakoja specialistė.

Anot jos, svarbiausia atkreipti dėmesį į du dalykus.

„Pirma – kiek kalorijų yra 100 gramų, antra – kiek sveria ledai. Ledai gali būti labai kaloringi, bet sverti tik 50 g, o gali būti mažiau kaloringi, bet sverti daugiau. Taigi svarbiausia ne kiek kalorijų yra pačiuose leduose, o kokį kiekį suvalgote per vieną kartą. Kalorijų skaičius gali svyruoti nuo 80 iki 350 kalorijų. Jeigu ledai turi 80–150 kalorijų, tai galite suvalgyti porciją vietoje užkandžio vasaros dieną, geriau ne kasdien. Tačiau kiti ledai gali turėti ir 350 kalorijų. Moteriai ar vaikui – tai didelė dienos kalorijų dalis. Jeigu renkamės tokį užkandį kiekvieną vasaros dieną, vėliau į rudeninius drabužius gali būti sunku įsisprausti.

Ledai
Foto: Shutterstock

Antra – kokia yra ledų sudėtis? Viskas parašyta ant etiketės. Svarbu žiūrėti, kiek sudėtyje esančių žodžių nesuprantame. Maisto priedai gali būti sužymėti raidėmis su skaičiais, bet net jeigu surašyta žodžiais, mes matome, kad tai nėra maisto produktas, o priedas. Kuo jų bus mažiau – tuo geriau. Įprastai daugiau maisto priedų yra pigesniuose leduose, taip pat vaisiniuose, nes jie dažnai būna dažomi, pridedama kvapo, sintetinio skonio priedų. Labai mažai priedų yra plombyre. Verta paminėti, kad itin daug maisto priedų būna glaistuose“, – dėsto pašnekovė.

V. Kurpienė teigia, kad daugelis jaučiasi darantys sveikesnį pasirinkimą vartodami vaisinius ledus, tačiau taip manyti – klaidinga.

Vaisiniuose leduose yra žymiai didesnis cukrų kiekis. Tai dažniausiai yra sušaldytas vanduo, sultys, vaisių tyrė ir papildomas cukrus. Jeigu vaisinius ledus ištirpdytume, tai gautume sirupą su sultimis ir šiek tiek vaisių. Toks cukrus yra labai greitai pasisavinamas, patenka į kraują, itin greitai pakelia gliukozės kiekį kraujyje ir organizme gali sukelti uždegiminius procesus. Jeigu valgote tokius ledus, rekomenduočiau valgyti tik mažomis porcijomis.

Vaisiniai ledai

Be to, skaitykite sudėtį, kiek ten yra vaisių tyrės ar sulčių, ar tai nėra tik vanduo, gliukozės sirupas, dažikliai, kvapikliai ir maisto priedai. Tikri vaisiniai ledai: sorbetas, šerbetas – skiriasi pagal vaisių, t. y. jų sulčių, minkštimo, tyrės kiekį, daugiausia pastarųjų yra vaisiniuose leduose. Kuo mažiau vaisių, tuo daugiau bus kvapiklių, dažiklių ir skonio priedų.“

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai primena, kad žmonės patys gali gana nesunkiai įvertinti ledų kokybę.

„Tam reikia perskaityti ne tik informaciją etiketėje, bet atkreipti dėmesį ir į ledų formą. Karštuoju metų laiku prekybos vietose šaldymo kameros neretai būna perkrautos, todėl valgomieji ledai gali atitirpti. Dar kartą užšaldyti jie netenka ne tik formos, bet ir dalies maistingųjų savybių, be to, gali būti nesaugūs.

Primintina, kad valgomųjų ledų temperatūra žema, todėl juos valgant, ypač per karščius, vartotojai turi atsargiai pratintis, kad išvengtų persišaldymų. Rinkdamiesi ledus, alergiški žmonės turėtų pasidomėti jų sudėtimi, atkreipti dėmesį į pateiktą informaciją apie alergizuojančias medžiagas, įsitikinti, ar ledai pagaminti be skonio stipriklių ir sintetinių dažiklių.“