Biomedicinos mokslų daktarė, LSU docentė ir mitybos specialistė Sandrija Čapkauskienė teigia, kad smidrai – ne tik madingi, bet ir labai naudingi mūsų organizmui.

„Tai labai naudinga ir nekaloringa daržovė – 100 g šviežių smidrų yra apie 20 kcal ir 2,1 g skaidulų, kurios aktyvina žarnyno veiklą, mažina cholesterolio koncentraciją, šalina toksinus. Smidruose yra apie 100 fitomedžiagų, tarp jų fenolinių junginių ir rūgščių, flavanoidų – rutino, kvarcetino, kaemferolio, izorhamnetino, antocianinų.

Rutinas yra svarbus antioksidantas, stiprinantis kraujagysles, saugantis nuo kraujo krešulių susidarymo, palaikantis sveiką širdies kraujagyslių sistemą.

Smidrai

Kvarcetininas – galingas antioksidantas, mažinantis uždegiminius procesus organizme, lėtinantis senėjimą, slopinantis virusų pasireiškimą, blogojo cholesterolio oksidaciją“, – aiškina S. Čapkauskienė.

Anot jos, smidruose gausu ir kitų maistingųjų medžiagų.

„Smidruose gausu vitamino K (saugančio smegenų nervines ląsteles nuo pažeidimų), B grupės vitaminų (B1, B2, B3, B6, B9), vitamino A (svarbaus regėjimui), vitaminų E ir C (turinčių antioksidacinį poveikį), taip pat seleno, vario, mangano, fosforo, kalio, cholino, cinko, geležies, magnio ir kalcio bei maistinių skaidulų. Smidruose beveik nėra riebalų ir druskos.

Smidruose esantys B grupės vitaminai padeda reguliuoti baltymo homocisteino koncentraciją, kurio padidėjimas didina širdies kraujagyslių sistemos ligų riziką. Vitaminas B9 yra itin svarbus žmonėms, sergantiems reumatoidiniu artritu, nes mažina uždegiminius procesus ir skausmą. Angliavandeniai, esantys smidruose – inulinas ir heteroksilanai – veikia priešvėžiškai, kaip antioksidantai“, – teigia mokslų daktarė.

Sandrija Čapkauskienė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Pasak jos, labai svarbu tinkamai laikyti šviežius smidrus.

„Kaip ir kitos daržovės, smidrai „nemiršta“ tik nuskynus – jų metabolinis aktyvumas kaip tik padidėja. Metabolinis aktyvumas (arba „kvėpavimo greitis“) apima deguonies apykaitą, krakmolo ir cukrų skaidymąsi, anglies dioksido išskyrimą. Palyginus su kitomis daržovėmis, smidrų metabolinis aktyvumas yra labai aukštas, o tai daro jį greitai gendančiu produktu. Taip pat dėl šios savo savybės smidras greičiau netenka vandens – ima raukšlėtis ir sukietėja. Todėl apvynioję smidrų galus į drėgną popierių arba rankšluostį ir taip laikydami šaldytuve galime padėti sulėtinti smidrų „kvėpavimo greitį“. Būtent dėl aukšto „kvėpavimo greičio“ rekomenduojama smidrus suvartoti per maždaug 48 valandas nuo jų įsigijimo“, – teigia mitybos specialistė.

Ji primena, kad kai kuriems žmonėms nerekomenduojama valgyti smidrų.

„Smidruose yra angliavandenio rafinozės, kurį skaidant organizme susidaro dujos. Tai gali sukelti nemalonius pojūčius. Taip pat kai kurie žmonės, kurie yra alergiški svogūnams, gali būti alergiški ir smidrams. Smidrai gali lemti inkstų akmenų formavimąsi“, – dėsto pašnekovė.

Smidrai
Foto: Shutterstock

S. Čapkauskienė pasakoja, kad plonų smidrų nereikia lupti, tačiau smidrus su kietais stiebais rekomenduojama nulupti. Smidrus reikėtų nuplauti šaltu vandeniu ir kepti nesmulkintus.

„Apdorojant termiškai galioja 3 pagrindinės taisyklės: minimali temperatūra, minimalus gaminimo laikas (smidrams 3 min. viena pusė, ir 3 min. kita pusė) ir minimalus kontaktas su riebalais. Jei norite susmulkinti smidrus, geriausia tai daryti juos termiškai apdorojus.

Dėkite smidrų į salotas, valgykite su grikiais, perlinėmis kruopomis ar makaronais, gardinkite alyvuogių aliejumi. Smidrai suteikia skonio ir spalvos omletui, puikiai tinka su kitomis daržovėmis.“