Biomedicinos mokslų daktaras, sveikos gyvensenos ir mitybos specialistas Artūras Sujeta teigia, kad imuninės sistemos būklė labiausiai priklauso trijų faktorių: mitybos, darbo ir poilsio režimo.

„Jeigu šios trys kryptys yra subalansuotos ir veikia kaip vieninga sistema, žmogus neturi didesnių sveikatos problemų arba nusiskundimų. Jų atsiranda tada, kai viena arba net visos trys sritys yra apleistos“, – aiškina A. Sujeta.

Anot jo, mūsų imuninės sistemos būklė labiau priklauso ne nuo sezoniškumo, o nuo mūsų gyvenimo būdo. Kuo jis harmoningesnis, tuo lengviau prisitaikyti prie besikeičiančių metų laikų ir jiems būdingų iššūkių.

Artūras Sujeta

„Norintys pagerinti savo sveikatą ir sustiprinti imunitetą, pirmiausia turėtų sustyguoti savo dienotvarkės ir mitybos režimą. Neužtenka valgyti reguliariai, labai svarbu, kad mitybos racionas būtų visavertis. Ne mažiau svarbu būti fiziškai aktyviems, kokybiškai ilsėtis ir vengti streso“, – dėsto specialistas.

Pasak jo, pavasarį dažniausiai trūksta vitaminų C ir D, bet gali trūkti ir kitų medžiagų – B grupės, A, E vitaminų, taip pat ir geležies.

Vitaminas C yra itin reikalingas imuninei sistemai, nes dalyvauja šalinant laisvuosius radikalus. Jo yra citrusiniuose vaisiuose, brokoliuose, briuselio kopūstuose, petražolėse ir kai kuriuose kituose prieskoniuose.

Vitaminas D išsiskiria natūraliai, kai gauname saulės spindulių. Jis dalyvauja mikroelementų apykaitoje (patenka į kaulus), raumenų atsistatymo procesuose, taip pat reikalingas galvos smegenims (depresinių nuotaikų kontrolei). Vitaminas D atlieka svarbų vaidmenį imuniteto ir priešuždegiminių reakcijų procese. Pagrindinis jo šaltinis yra saulė, taip pat randamas riebioje žuvyje, mėsoje, piene.

Vitaminas B6 yra vienas iš vandenyje tirpių vitaminų, kuris padeda pasisavinti geležį, todėl jo trūkumas gali sukelti mažakraujystę. Jis padeda palaikyti stabilų cukraus kiekį kraujyje ir yra reikalingas gerai raumenų veiklai užtikrinti. Šio vitamino gausu vaisiuose, daržovėse, kviečių gemaluose, kukurūzuose, saulėgrąžose, graikiniuose riešutuose, rupioje duonoje, špinatuose.

Vitaminas B12 reguliuoja maisto energijos kaupimą raumenų audiniuose ir kraujodarą, aktyvina folio rūgštį, mažina cholesterolio koncentraciją kraujo plazmoje, yra svarbus nervų sistemai – raudonųjų kraujo kūnelių susidarymui. Jo yra kepenyse, inkstuose, širdyje, mėsoje, žuvyje, piene, kiaušiniuose, jūržolėse.

Vitaminai
Foto: Shutterstock

Vitaminas A – odos vitaminas. Kai jo trūksta gali pradėti šerpetoti ir skilinėti odą, taip pat pasireikšti regos sutrikimai. Vitamino A galima rasti morkose, melionuose, kepenėlėse, taukuose, piene ir kiaušiniuose.

Vitaminas E – stiprus antioksidantas, veikiantis ir kaip filtras nuo saulės. Dviejų vitaminų – E ir C derinys padidina organizmo atsparumą neigiamam saulės spindulių poveikiui. Užtepus aliejinio vitamino E tirpalo, nudegimai ar opos, atsirandančios sergant burnos gleivinės uždegimu, gyja daug greičiau. Šis vitaminas randamas riešutuose, taip pat grūdinėse kultūrose – miežiuose, avižose, kviečiuose (ypač daigintuose).

Geležis – kraujo hemoglobinas. Kai jos trūksta, gali pasireikšti mieguistumas, energijos stoka, galūnių šalimas. Geležies daugiausiai yra žaliose lapinėse daržovėse, pupelėse, lęšiuose, taip pat kruopose – rugiuose bei grikiuose, mėsoje – jautienoje, avienoje“, – pasakoja biomedicinos mokslų daktaras.

Jis priduria, kad siekiant pastiprinti organizmą, rekomenduojama vartoti atitinkamus maisto papildus, tačiau tam, kad jų vartojimas būtų tikslingas ir naudingas, reikia laikytis pagrindinių maisto papildų vartojimo taisyklių.

Maisto papildus reikia vartoti sistemingai, nekeičiant dozės kiekio ir stengiantis nepraleisti vartojimo dienos. Rekomenduojama pasirinkti panašų vartojimo laiką, pavyzdžiui, po pusryčių ar pietų, arba tada, kai jums lengviausia prisiminti. Renkantis maisto papildus būtina pasikonsultuoti su specialistu, kuris juos rekomenduos pagal individualius poreikius.“

Maisto papildai
Foto: Shutterstock