Viena iš nealkoholinių gėrimų namų cincin.lt įkūrėjų Šarūnė Bereikienė teigia, kad Lietuvoje nealkoholinių gėrimų kultūra žengia tik pirmuosius žingsnius. „Žmonės pradeda suprasti, kad nealkoholiniai gėrimai yra ne tik nealkoholinis alus ar vynas, bet ir visų alkoholinių gėrimų bei kokteilių alternatyvos, tokios kaip viskis, džinas, romas, vermutas, burbonas, likeriai, įvairios žolelių trauktinės ir kt.“, – pasakoja moteris.
Anot jos, nealkoholinių gėrimų pasiūla Lietuvoje per pastaruosius trejus metus išaugo maždaug 5 kartus, o populiarėjimo tendencija yra stebima pastaruosius kelerius metus.
„Tam įtakos turi ne tik augantys alkoholinių gėrimų akcizų tarifai, bet ir išaugęs gyventojų dėmesys sveikai gyvensenai. Nealkoholinius gėrimus rinktis skatina ir tai, kad yra neužkertama galimybė sėsti prie vairo ar produktyviai dirbti. Dėl vis platėjančio nealkoholinių gėrimų asortimento, kai galima rasti net paruoštų kokteilių rinkinių su visais reikalingais ingredientais, vartotojai tikrai atranda jiems patinkantį skonį“, – teigia pašnekovė.
Pasakodama apie tai, kaip gaminami nealkoholiniai gėrimai, Š. Bereikienė primena, kad tai nėra sultys ar paprastas vanduo su žolelėmis, todėl nereikėtų jų priskirti šių gaiviųjų gėrimų grupei.
„Visų alternatyvių nealkoholinių gėrimų gamyba niekuo nesiskiria nuo įprastų alkoholinių gėrimų gamybos, kol ateina metas pašalinti alkoholį. Yra net keletas būdų, kaip pašalinti alkoholį iš alkoholinių gėrimų ir tai dažniausiai yra kruopščiai saugoma gamintojų, nes nuo šio proceso priklauso galutinis nealkoholinio gėrimo skonis.
Dažniausiai naudojamas metodas yra atvirkštinė osmozė. Gėrimas filtruojamas pro specialią, labai tankią membraną, pro kurią gali prasiskverbti tik labai smulkios vandens ir alkoholio molekulės. Išfiltravus alkoholį, į likusį gėrimo koncentratą vėl įpilamas išfiltruotas vanduo, taip išlaikant gėrimo skonio ir kvapo savybes. Šis metodas negreitas ir labai brangus – kad visiškai neliktų alkoholio, gėrimus tenka perleisti net 2–4 kartus.
Alkoholio šalinimo metodai nėra greiti ir pigūs, todėl dar tikrai galima rasti nealkoholinių gėrimų, kuriuose yra nurodyta, kad gėrime yra alkoholio koncentracijos, kuri neviršija 0,5 tūrio proc. Visa tai priklauso nuo to, kokį kelią ir metodą pasirenka gamintojas“, – dėsto pašnekovė.
Kalbėdama apie cukraus kiekį nealkoholiniuose gėrimuose, Š. Bereikienė teigia, kad viskas priklauso nuo pasirinkimo. „Jeigu kaip kokteilio pagrindas pasirenkamas sirupas, tai žinoma, kad cukraus bus daugiau nei įprastai, bet jei kalbame apie alkoholinio gėrimo alternatyvas, tai tikrai galima rasti mažiau cukraus, kalorijų nei pačiame alkoholiniame gėrime, pavyzdžiui: džine, rome, putojančiame vyne, vermute ir t. t. “, – pasakoja Š. Bereikienė.
Ji perspėja, kad labai svarbu atkreipti dėmesį į nealkoholinių gėrimų galiojimo laiką. „Nealkoholinių gėrimų galiojimo laikas yra žymiai trumpesnis nei alkoholinių gėrimų, dėl savo gamybos technologijų ir natūralių priedų. Kai kurios medžiagos, naudojamos technologiniame procese, po galiojimo laiko gali tapti kenksmingomis. Todėl būtina atkreipti dėmesį į galiojimo laiką, kad išvengtumėte neigiamų pasekmių.“
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėja Indrė Stoškuvienė primena, kad daugelyje nealkoholinių gėrimų galima rasti nemažą cukraus kiekį, o per gausus cukrų vartojimas nėra palankus sveikatai.
„Dažnas sudėtyje daug cukrų turinčių produktų vartojimas gali padidinti dantų ėduonies atsiradimo riziką, padidinti kraujo serumo trigliceridų koncentraciją, neigiamai veikti gliukozės ir insulino atsaką. Minėti veiksniai siejami su didesne aterosklerozės, kraujotakos sistemos ligų, antro tipo cukrinio diabeto rizika. Taigi tokius gėrimus reikėtų vartoti pagal gamintojo pateiktas rekomendacijas“, – perspėja I. Stoškuvienė.
Anot jos, reikėtų nepamiršti, kad kasdien reikia išgerti 6–8 stiklines (1,5–2 litrus) vandens. „Vanduo reguliuoja kūno temperatūrą, padeda maistinėms medžiagoms keliauti į organus ir audinius. Vanduo taip pat perneša deguonį į ląsteles, pašalina nereikalingas medžiagas.“
