Amerikos širdies asociacijos duomenimis, valgantiems pusryčius žmonėms – mažesnė širdies ligų, padidėjusio cholesterolio rizika, tiesa, šiuos duomenis reikėtų pagrįsti tvirčiau, tad kol kas nerekomenduojama įprastai pusryčių nevalgantiems žmonėms suskubti juos valgyti. Kita vertus, yra tyrimų, rodančių, kad anksti pavalgius vakarienę ir vakare nebeužkandžiaujant, sėkmingai mažėja svoris.

Leidinyje „American Journal of Clinical Nutrition“ išpublikuotas nedidelės apimties tyrimas, kuris parodė – tomis dienomis, kai nevalgo pusryčių, žmonės sudegina daugiau kalorijų, tačiau šis įprotis gali sustiprinti uždegimą.

Vokietijoje Hohenheimo universiteto tyrėjai atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 17 žmonių; pirmu tyrimo etapu jie nevalgė pusryčių, antru – valgė tris kartus per dieną, trečiu – nevalgė vakarienės. Visas tris dienas kalorijų skaičius buvo vienodas (kai nevalgydavo pusryčių arba vakarienės, kiti patiekalai būdavo kaloringesni). Kiekvieną dieną nuo 7 iki 21 val. po kelis kartus buvo imami kraujo mėginiai, siekiant patikrinti hormonų lygį, gliukozės, insulino koncentraciją ir imuninių ląstelių aktyvumą.

Paaiškėjo, kad žmonės sudegindavo daugiau kalorijų, kai nevalgydavo pietų (41 kalorija daugiau), arba vakarienės (91 kalorija daugiau), lyginant su valgymu tris kartus per dieną. Tai sutampa su kitų tyrimų apie riboto laiko valgymą duomenimis.

Pusryčiai
Foto: Shutterstock

Tris tyrimo dienas gliukozės, insulino lygis, fizinis aktyvumas nesiskyrė. Kai žmonės nevalgė pusryčių, po pietų pastebėta didesnė gliukozės koncentracija, didesnis atsparumas insulinui ir daugiau uždegimo žymenų.

Tomis dienomis, kai nevalgė pusryčių, žmonių organizmas suskaidė daugiau riebalų iš riebalų rezervų. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodytų geras dalykas, vis tik, tyrėjų teigimu, tai rodo medžiagų apykaitos sutrikimą, t. y. organizme netolygiai deginami riebalai ir angliavandeniai, dėl to ilgalaikėje perspektyvoje gali prasidėti uždegimas.

Chroninis uždegimas turi įtakos jautrumui insulinui, todėl nevalgant pusryčių gali atsirasti medžiagų apykaitos sutrikimų, kas didina nutukimo ir antrojo tipo diabeto riziką.

Birmingamo universiteto mitybos mokslų specialistė Courtney Peterson teigia, kad reikia atlikti didesnius, išsamesnius tyrimus, norint tiksliau įvardinti, kokią įtaką organizmui turi pusryčių nevalgymas. Jos teigimu, kol kas per maža duomenų, kad galėtume teigti, jog nevalgyti pusryčių nesveika.

Pati C. Peterson tiria protarpinio badavimo poveikį organizmui (ji vadovavo minėtam 2016 m. tyrimui, kurio metu išsiaiškinta, kad anksti pavalgius vakarienę, organizmas sudegina daugiau kalorijų).

Pusryčiai
Foto: Shutterstock

Kadangi tyrėjai matavo uždegimo lygį tik po pietų, C. Peterson teigimu, gali būti, kad „nevalgant pusryčių uždegimo lygis pietų laiku padidėja, tačiau sumažėja kitu dienos metu“; tyrimas truko tik kelias dienas, todėl neaišku, ar reguliariai nevalgant pusryčių būtų poveikis sveikatai ar medžiagų apykaitai.

Ji pabrėžia – reikalingi išsamesni tyrimai, be to, vieno ar kito valgymo atsisakymas, protarpinis badavimas tinka ne visiems žmonėms – jei žmogus vėliau persivalgo ar nuolat užkandžiauja, sveikatai daroma dar didesnė žala.

C. Peterson patarė atkreipti dėmesį, kad nevalgant pietų, organizmas sudegina daugiau kalorijų, todėl norintiems sulieknėti, verta atsisakyti ne pusryčių, o pietų.

Jos teigimu, žinoma, kad žmogaus organizmas daugiau kalorijų sudegina dieną, tad vertėtų valgyti dieną, o vakarais valgyti mažiau ar nevalgyti.