Daržovės, kurias derėtų valgyti šviežias

Tikra tiesa, kad termiškas apdorojimas mažina daržovių maistinį vertingumą. Ypač didelė grėsmė iškyla vitaminams C ir B, taip pat tokiems mineralams kaip kalis, kadangi jie yra tirpūs vandenyje, todėl pasišalina iš verdamų daržovių, rašoma BBC portale. Jeigu gaminama sriuba arba troškinys, didelių problemų neiškyla, kadangi vanduo įeina į patiekalų sudėtį. Kitaip yra tada, kai tenka jį nupilti, o juk tokiose daržovėse kaip lapiniai, brokoliniai, žiediniai, baltagūžiai kopūstai, taip pat špinatai ir žirniai yra nemenkas kiekis minėtų vitaminų.

Šviežios daržovės
Foto: Shutterstock

Vitaminų kiekis sumažėja ir dėl karščio, todėl daug vitaminų turinčių daržovių nereikėtų virti intensyviai ir pripylus daug vandens. Minėtina, kad apdorojimas garuose, orkaitėje arba ant keptuvės yra labiau vitaminus tausojantys valgio gaminimo būdai negu virimas vandenyje.

Gera žinia ta, kad nemažai vitamino C, taip pat B grupės vitaminų yra galybėje produktų, kuriuos paprastai valgome žalius. Tai pasakytina apie rėžiukus, paprikas, špinatus, pomidorus ir salotas. Vadinasi, jeigu mityba bus subalansuota, pavyks apsirūpinti būtinaisiais vitaminais.

Daržovės, kurias rekomenduojama virti

Vis dėlto kai kurios daržovės išvirtos tampa maistingesnės, kadangi vykstant virimo procesui suyra jų ląstelės, o tada organizmas lengviau pasisavina kai kurias maisto medžiagas, nors jų ir sumažėja, kol daržovės verda. Tai pasakytina apie beta karoteną (vitamino A šaltinis, kurio yra morkose, kvapiuosiuose moliūguose ir saldžiosiose bulvėse) ir kitus karotenoidus, pavyzdžiui, pomidoruose esantį likopeną.

Krakmolas ir baltymai yra lengviau virškinami, kai daržovės virtos, todėl jei svarstote, ar nevertėtų susidomėti žaliavalgyste, atminkite, jog kai kurių krakmolingų produktų, pavyzdžiui, bulvių, negalima valdyti termiškai neapdorotų, o virtų produktų įtraukimas padidina mitybos raciono įvairovę.

Virtos daržovės

Verdant pagerėja daugelio daržovių skoninės savybės ir jeigu dėl to pavyksta jų daugiau suvalgyti, dalį vertingų medžiagų galima ir paaukoti.

Žaliavalgystės principais pagrįsti mitybos planai

Žaliavalgystė – tai pastaraisiais metais išpopuliarėjusi tendencija, viliojanti socialiniuose tinkluose masiškai viešinamomis tirštų kokteilių nuotraukomis. Kaip ir bet kurios kraštutinumais pagrįstos dietos, žaliavalgystės metodika buvo išplėtota iš tiesą atitinkančios centrinės idėjos ir paversta ištisa gyvenimo būdo filosofija.

Matyt, nereikia nė sakyti, kad laikantis žaliavalgystės principų tenka vartoti vien termiškai neapdorotą maistą. Vis dėlto žodis „žalias“ arba „šviežias“ žaliavalgystės kontekste suprantamas ne taip kaip įprastai. Anot metodikos propaguotojų, neapdorotas maistas yra toks, kurį ruošiant nepasiekiama aukštesnė nei 40–48 laipsnių temperatūra. Vadovaujantis pačiomis griežčiausiomis taisyklėmis, iš raciono būtina išbraukti tokius produktus, kurie buvo rafinuoti, pasterizuoti, apdoroti pesticidais arba kaip nors kitaip.

Veikimas karščiu nėra vienintelis maisto ruošimo būdas. Vadinamojo cheminio virimo procesą gali paskatinti įvairūs marinatai, kuruose yra rūgšties (pavyzdžiui, acto arba citrinų sulčių), nes jie pakeičia cheminę maisto produktų struktūrą.

Žaliavalgystė
Foto: Shutterstock

Žaliavalgystės trūkumai

• Žaliavalgystė yra griežtais ribojimais pagrįsta metodika, todėl jos laikantis gali būti sudėtinga maitintis ne namuose.
• Kadangi maisto, kurį galima vartoti, sąrašas gana ribotas, organizmui gali pristigti maisto medžiagų ir energijos. Vadovaujantis griežčiausiais žaliavalgystės principais, ypač sunku užsitikrinti reikiamą baltymų, vitamino B12 ir geležies kiekį.
• Ne visada lengva suprasti, kaip gauti maksimalią naudą iš vartojamo maisto, nes kai kuriuos šviežius produktus geriau valgyti sveikus, o kai kuriuos – susmulkinti arba sutrinti, nes tik tada jie tampa maksimaliai maistingi.
• Maksimalus maistingumas nebūtinai koreliuoja su pačiomis geriausiomis skoninėmis savybėmis.
• Kai kurie produktai termiškai apdoroti tampa maistingesni.

Žaliavalgystės pranašumai

• Kai kuriuos maisto produktus, pavyzdžiui, vaisius arba salotas, daug geriau valgyti šviežius, kadangi tada jie tampa puikiais vitaminų šaltiniais.
• Patiekalus iš šviežių produktų pavyksta greitai ir lengvai paruošti.