Alfas kalbino „Zero Waste“ gyvenimo būdo šalininkę Ievą Dolią.
Ką mes galime padaryti, kad nešvaistytumėme maisto?
Noriu žmones informuoti apie skaičius, nes jie labiausiai ir nuteikia kažką keisti. Nors apie juos negalvojame, bet manau juos verta žinoti. Pavyzdžiui, aš niekada negalvojau, kad išsivysčiusiose šalyse net 40 proc. maisto yra iššvaistoma. Ir tas švaistymas priklauso ne tik nuo šeimos ūkio, bet vyksta ir kitose grandinėse nuo maisto patekimo. Taigi, ką daryti? Manau, ką mes pirmiausia galime daryti, tai planuoti. Tiesiog susiplanuoti, ką mes valgysim, kai einame į parduotuvę, ką iš to darysime. Aš pati labai mėgstu gaminti ir labiausiai tai mėgstu daryti iš to, ką randu šaldytuve, kaip sakoma, iš „kirvio“. Gimsta labai įdomūs ir originalūs receptai. Tas planavimas ir sunaudojimas visko, ką turi, apžiūrėjimas ar nėra kokių produktų, kurie pradeda gesti ar turi besibaigiantį galiojimo laiką – manau tai būtų pagrindinės taisyklės.
Ką žmonėms reikėtų žinoti apie „Zero waste“ judėjimą?
Norėčiau pristatyt pagrindinius „Zero waste“ principus, apie kuriuos dar nekalbėjau. Visų pirma pasakysiu angliškai, o tada išversiu. Visi trys žodžiai prasideda raide R. „Refuse, Reuse, Recycle“. Pirmas žodis – apmąstymas ar man tikrai kažko reikia. Apmąstymas ar aš negaliu be to išsiversti, ar man reikia 10 poros sezono batų, ar iš tikrųjų neturiu, ką apsirengti (kaip moterims dažnai atrodo), ar man reikia naujos kosmetikos? Tai labai paprasti patarimai, kuriuos kiekvienas žmogus gali pritaikyti savo gyvenime ir net nereikia kažko stipriai keisti, tiesiog kelti klausimus. Antras žodis – panaudoti tai, kas jau yra mano gyvenime. Pavyzdžiui, mano telefonas stovi ant tokios statulėlės, vietoj telefono laikiklio. Šį menininko darbą aš naudoju kaip statulėlę ir kaip dėklą. Lietuvoje yra puikių puslapių, kurie orientuoti į daikto panaudojimą antrą kartą: „Vinted“, kur galima įsigyti drabužių iš antrų rankų, „Sena.lt“ knygų puslapis, kurį aš labai mėgstu. Ir paskutinėje vietoje būtų rūšiavimas arba perdirbimas. Manau, kad daugelis žmonių nežino, jog iš viso plastiko, kuris yra pagaminamas, man rodos 38 milijonai tonų per metus, perdirbti galima tik 6 %. Plastiką galima perdirbti daugiausiai 2 kartus, bet dažniausiai tik vieną, vėliau jis neperdirbamas. Kelkite sau klausimus ar tikrai Jums reikia tų daiktų. Aš vadovaujuosi ta taisykle, kad jei man tikrai reikia ir aš to daikto negaliu rasti nenaujo arba pasiimti iš artimųjų, tada verta pirkti tikrai labai kokybiškus daiktus, kurie ilgiau tarnautų ir būtų kokybiški, o ne pirkti pigesnį, kurį po pusmečio išmesi ir vėl pirksi naują.
Kokia priemonė, Jūsų nuomone, būtų efektyviausia ir naudingiausia norint sumažinti šiukšlių kiekį?
Manau, kad labai paprastas ir vertingas patarimas – atsisakyti bet kokio vienkartinio plastiko ir visko, kas su juo susiję. Nes tai yra tikrai neperdirbamas dalykas, jį panaudosite gal 10 minučių ir išmesite. Kalbu apie indus, šiaudelius, plastikinius maišelius, nes visa tai labai lengva pakeisti. Jei nepasiimu savo medžiaginio maišelio, produktus dedu į dėžutę rastą parduotuvėje arba galite naudoti popierinį maišelį.
Alfas laidoje gamino gazuotus šaltibarščius su slaptu saldžiarūgščiu ingredientu, unikalius dešrainius su sultingais įdarais ir įdomų braškių ir pievagrybių karpačio. Be to, atskleidėme naują vasarinę rubriką, kurioje receptais dalinsis jaunoji kulinarė Smiltė.
