Emocijos kaip maisto pasirinkimo rezultatas
Neretai esame įpratę visur skubėti ir pamirštame mėgautis gyvenimo teikiamais malonumais. Dažnai tai paskatina rinktis greitai paruošiamą maistą. Kalbėdama apie tokį pasirinkimą V. Kurpienė pastebi, kad greitas maistas yra ypatingai geidžiamas esant blogai nuotaikai. Pandemijos metu itin dažnai pastebimas žmonių susierzinimas dėl kasdienės monotonijos, gyvo bendravimo bei apsikabinimų stokos.
Visgi norint tapti laimingesniais, svarbu tinkama ir subalansuota mityba. Tačiau įvairių priežasčių sukeltas laimės trūkumas atsispindi ir mūsų maisto pasirinkime.
V. Kurpienė teigia, kad laimės trūkumas skatina rinktis saldų ir riebų maistą. „Dopaminas gaminasi valgant riebų, sūrų, saldų maistą, – primena V. Kurpienė, – O daugiau dopamino pasigamina esant saldaus riebaus (pavyzdžiui, šokoladas, tortai) arba sūraus riebaus (tarkime, krekeriai, traškučiai) deriniui“.
Vis dėlto, dietistės nuomone, valgant greitą maistą, kuris yra cukraus, riebalų ir druskos mišinys, mūsų organizme esantys hormonai pradeda labai svyruoti, gliukozė šokinėti. Tai neretai paskatina nerimo jausmo, susierzinimo ar net pykčio atsiradimą.
„Be to, gali padidėti svoris. Kai padidėja svoris, vien nuo to blogėja nuotaika. Tada patenkama į užburtą ratą – blogai jaučiuosi, valgau menkaverčius produktus. Prisivalgau menkaverčių produktų, jaučiuosi labiau pavargęs, nerimastingas ir tada vėl valgau“, – pastebi V. Kurpienė.
Pašnekovės teigimu, svarbu stebėti save bei atkreipti dėmesį į emocijas, dėl kurių kyla noras valgyti dažniau nei įprasta. „Jeigu valgau dėl nerimo, galbūt man reikia išeiti pasivaikščioti. Pakankamas kiekis deguonies irgi yra be galo svarbus malonumo hormono išsiskyrimui, – pažymi V. Kurpienė, – Kasdien reguliariai vaikščiojant, gerėja nuotaika ir mažėja nerimas. Tačiau vaikščioti reikia ne lėtai, o greitai“.
Vis dėlto, verta nepamiršti mėgavimosi maistu. „Labai svarbu valgant mėgautis, – teigia V. Kurpienė, – Jeigu mums yra neskanu, mes dažniausiai pavalgome, lyg ir fiziškai esame sotūs, bet tada vėl pradedame ieškoti kažko skanaus, kad patirti tą emociją“.
Balansas tarp karšto ir šalto maisto
Pašnekovė pataria rinktis šiltą virtą ar troškintą maistą, kuris lengviau ir greičiau pasisavina. Toks maistas, dietistės nuomone, neretai yra siūlomas sergantiems ar turintiems įvairių virškinamojo trakto ligų. Tiesa, labai karšto maisto vertėtų vengti. „Jis išpliko stemplę ir skrandį, todėl yra didesnė tikimybė rimtiems vėžiniams susirgimams ar opoms“ – pažymi V. Kurpienė.
Nors daugelis žmonių karštomis vasaromis dienomis ištroškus yra įpratę atsigaivinti šaltu vandeniu, vis dėlto dietistė pataria vengti didelio kiekio vandens su ledu, ypač tokiomis dienomis. Pasak jos, šiltu paros metu širdies darbas ir taip yra intensyvesnis, o šalto vandens gėrimas yra dar didesnė apkrova širdžiai.
Medžiagų balanso atkūrimas organizme
Vasaros laikotarpiu gausiai prakaituodami žmonės netenka svarbių organizmui medžiagų. Dažnai tai gali baigtis net mirtimi, todėl būtina sureguliuoti šių medžiagų pusiausvyrą. Dietistė pabrėžia, kad daugiausiai netenkame tokių elektrolitų kaip natrio, kalio ir magnio. Vis dėlto, norint atstatyti šių medžiagų balansą, svarbu rinktis tokius produktus, kuriuose būtų gausu natrio, kalio bei magnio. Pavyzdžiui, natriui atstatyti, dietistės nuomone, vertėtų valgyti sūdytą žuvį bei kietą sūrį.
Tiesa, V. Kurpienė pastebi, kad žmonės, kuriems trūksta magnio, neretai skundžiasi nuovargiu, mieguistumu ar įvairiais emociniais sutrikimais. Jos teigimu, magnio yra maiste su daug skaidulų – nuo grūdų iki daržovių ar riešutų. Kalbėdama apie kalio svarbą širdžiai bei kraujotakos sistemai, dietistė yra įsitikinusi, kad svarbu valgyti tokį maistą, kurių šaltiniai – augaliniai produktai.
„Daugybė vaisių ir daržovių yra puikūs šaltiniai, taip pat kai kurie ankštiniai augalai (pvz., sojos pupelės) ir bulvės, – pasakoja V. Kurpienė, – Mėsa, paukštiena, žuvis, pienas, jogurtas ir riešutai taip pat turi kalio, tik mažesnius kiekius“.
Cukrui ir druskai – ne?
Dažnai tenka girdėti, kad cukrus bei druska – tai „baltoji mirtis“. Nors dietistė teigia, kad vienareikšmiškai reiktų vengti ne tik cukraus, bet ir apskritai cukrų, visgi saikingai vartojant cukrų, nieko blogo neatsitiks. Pašnekovė teigia, kad druska yra be galo svarbi mūsų organizmui. Tačiau kiekvienu metų laikotarpiu skiriasi druskos poreikis.
„Pavyzdžiui, vasarą, kai daugiau prakaituojame, reikia daugiau druskos, o žiemą – mažiau“, – sako „Sveika lėkštė su Vaida Kurpiene” vedėja V. Kurpienė ir priduria, jog reikėtų vidutiniškai maždaug vieno nubraukto šaukštelio druskos per dieną.
Kita vertus, druskos vartojimas priklauso ir nuo to, kokius produktus valgome. „Jeigu mes geriame sūrų mineralinį vandenį, tai ten jau yra druskos. Jeigu mes vartojame raugintus agurkus, tai ten irgi yra druskos“, – teigia ji. Be to, dietistė pastebi, kad dažnai žmonės naudoja druską ten, kur jos nereikia. „Pavyzdžiui, jūrinė žuvis gyvena sūriame vandenyje. Tačiau žmonės kepdami dažnai ją dar sūdo. Tai yra visiškai nelogiškas sprendimas, nes ji jau ir taip yra sūri“, – sako V. Kurpienė.
Kokybiškas miegas – tik nepersivalgius
Pastaruoju metu daugeliui žmonių sutrinka miego režimas dėl mažo judėjimo bei streso. Miegas bei jo kokybė yra be galo svarbus nerimui reguliavimui bei vienas stipriausių streso malšintojų.
Tačiau persivalgymas taip pat neigiamai veikia mūsų miegą.
„Jeigu mes persivalgome, tai miegas sutrinka, – pažymi V. Kurpienė, – Mes galime miegoti, tarkime, 8 valandas, tačiau miegas bus negilus, nepailsėsime ir atsikelsime pavargę“. Jos teigimu, somatotropino išsiskyrimas priklauso ne tiek nuo miego trukmės, o nuo to, ar jo daugiausia išsiskiria per pirmąsias miego fazes su sąlyga, kad mes esame nepervargę. „Jeigu esame pervargę, tuomet somatotropino išsiskiria mažiau“, – teigia V. Kurpienė.
„Delfi TV“ eteryje laidą „Sveika lėkštė su Vaida Kurpiene” galite matyti kiekvieną šeštadienį 11:00 val. „Delfi TV” – nemokamas televizijos kanalas pasiekiamas visiems Lietuvos gyventojams. Nerandi? Kreipkis į savo televizijos tiekėją arba įjunk kanalų skenavimą savo televizoriuje.
