Kas yra sušiai?

Sušiai – tai tradicinis japoniškas patiekalas, gaminamas iš ypatingos rūšies trumpagrūdžių ryžių, kurie šiek tiek užrūgštinami ir derinami su žalia arba termiškai apdorota žuvimi bei daržovėmis. Garnyrui ir įdarui gali būti pasirinkta sušiams skirta žalia žuvis, pavyzdžiui, lašiša arba tunas, taip pat kepta žuvis arba vėžiagyviai, tofu (sojų varškė), avokadai, vištiena, daržovės ir vasabiai (pipirkrieniai).

Egzistuoja nemažai sušių rūšių. Štai keletas iš jų:

• Sašimiai. Paprastai tai yra sušiams skirtos žuvies griežinėliai, patiekiami vieni – be ryžių. Sašimiai gali būti ir termiškai apdoroti. Tokiu atveju naudojami kalmarai, krabų mėsa ir tigrinės krevetės.
• Makiai. Tai ryžių ritinėliai su įdaru, pavyzdžiui, iš avokadų ir lašišos, apjuosti jūrų dumblių juostelėmis arba apvolioti ikrais, kartais – sezamų sėklomis.
• Uramakiai. Juos sudarantys ingredientai gali būti tie patys, kurie tinka makiams, bet ruošiant uramakius ryžiais padengiamas išorinis jūrų dumblių sluoksnis – juostelė, kuria apsukamas įdaras.
• Temakiai. Tai jūržolių lakšto piltuvėliai, prikimšti ryžių su žuvimi ar jūrų gėrybėmis.
• Nigiriai. Tai ant suspaustų ryžių kauburėlių uždėti sašimiai.

Sušiai
Foto: Shutterstock

Sušių nauda sveikatai

Pavyzdžiui, porcijos „Kalifornija“ sušių (6 vnt.) energetinė vertė – 225 kalorijos, o su tokiu kiekiu pavyksta gauti 9 gramus baltymų, 7 gramus riebalų ir 38 gramus angliavandenių, rašoma BBC maisto rubrikoje.

Sušiai gali būti priskiriami sveikam maistui – daug ką lemia pasirinkta rūšis. Pavyzdžiui, riebiosiose žuvyse, tokiose kaip lašišos ir tunai, yra organizmui labai naudingų omega 3 riebalų rūgščių. Vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, per savaitę derėtų suvartoti 1–2 porcijas riebiosios žuvies, todėl sušiai gali būti tinkamas pasirinkimas siekiant šio tikslo.

Ruošiant sušius paprastai naudojamos tokios daržovės kaip agurkai, baklažanai ir avokadai. Baklažanai, kaip žinia, – puikus skaidulų, vitaminų B1 ir B2, taip pat kalio, o avokadai – mononesočiųjų riebalų ir vitamino E šaltinis.

Sušiams prireikia ir jūrų dumblių. Tai gali būti noriai – džiovinti, presuoti lakštai, į kuriuos įvyniojami ryžiai, arba undarijos (naudojamos gaminant salotas). Jūrų dumbliuose gausu skaidulų ir baltymų. Dar šis produktas – mineralų ir tokių elementų kaip jodas, geležis, cinkas bei vitaminas B12 šaltinis.

Kurie sušių ingredientai nėra sveiki?

Kad ryžiai, iš kurių gaminami sušiai, suliptų ir laikytųsi, naudojamas acto, cukraus ir druskos derinys, todėl vartojant sušius kyla pavojus viršyti rekomenduojamą cukraus bei druskos dienos normą.

Labai daug druskos yra ir sojos padaže, todėl svarbu jo nepadauginti. Atminkite, kad vos viename arbatiniame šaukštelyje sojos padažo gali būti iki 15 proc. per dieną rekomenduojamo druskos kiekio.

Sojos padažas
Foto: Shutterstock

Kai kurių rūšių sušiai, taip pat prie jų vartojami produktai ruošiami su majonezu arba kepami tešloje, todėl juos valgant gerokai padidėja su maistu gaunamų sočiųjų riebalų dozės.

Ar verta nerimauti dėl gyvsidabrio kiekio žuvyje?

Bene labiausiai nuo minties užsisakyti sušių žmones atgraso įtarimas, kad juose daug gyvsidabrio. Kaip teigia recenzuojamame moksliniame žurnale „International Journal of Hygiene and Environmental Health“ aprašyto tyrimo autoriai, per savaitę suvartojant tam tikrą kiekį konkrečios žuvies (įskaitant tuną, be kurio neapsieina kai kurių rūšių sušiai) gyvsidabrio lygis kraujyje pakyla.

Ganėtinai populiariose kai kurių rūšių žuvyse, kaip paaiškėjo, tikrai yra nedideli kiekiai gyvsidabrio. Čia verta paminėti melsvapelekį tuną ir afrikinę skumbrę: šiose žuvyse gyvsidabrio paprastai yra daugiau negu lašišoje.

Britų Nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS) gairėse nurodoma, kad per savaitę derėtų suvartoti dvi porcijas žuvies. Vienas patiekalas, esą, turėtų būti pagamintas iš riebiosios žuvies. Tokių žuvų kaip kardžuvė, ryklys arba marlinas suaugusieji (įskaitant krūtimi maitinančias moteris) per savaitę turėtų valgyti ne daugiau kaip kartą, o vaikai, nėščiosios ir besiruošiančios pastoti moterys jų apskritai turėtų atsisakyti, kad žuvyse esantis gyvsidabris netaptų kokių nors sveikatos problemų priežastimi. Nėščios ir besiruošiančios pastoti moterys įspėjamos ir dėl konservuoto tuno. Įspėjimo priežastis – produkte esantis gyvsidabrio lygis.

Kam nerekomenduojama vartoti žalią žuvį?

Pastoti besirengiančioms moterims, taip pat nėščiosioms, toms, kurios maitina krūtimi, ir jaunesniems negu 16 metų vaikams patariama atsisakyti žalios žuvies, jeigu tai kardžuvė, ryklys arba marlinas, kadangi šių rūšių žuvyje paprastai nustatomas didesnis gyvsidabrio kiekis ir jos yra siejamos su aukštesne apsinuodijimo maistu rizika.

Sušiai
Foto: Shutterstock

Žalioje žuvyje taip pat paprastai aptinkama tam tikrų rūšių bakterijų, kaip antai salmonelių, ir parazitų – Anisakis simplex ir Diphyllobothrium latum. Pagal galiojančius nurodymus sušiams skirta žuvis turi būti atšaldoma, kad parazitai žūtų. Vis dėlto užkrato perdavimo tikimybės atmesti neįmanoma.

Ką reikia žinoti renkantis sušius?

• Pasistenkite, kad ryžių būtų kuo mažiau, ir rinkitės šviežią žuvį bei sašimio stiliaus variantus arba tokius, kurie įsukami į jūrų dumblius.
• Kad naudos iš maisto gautumėte kuo daugiau, užsisakykite ir miso sriubos bei „edamame“ pupelių.
• Nepiktnaudžiaukite sojos padažu. Taip pat venkite keptų ir gausiai majonezu pagardintų patiekalų.
• Atkreipkite dėmesį į porcijos dydį. Kadangi sušiai yra kąsnio dydžio, žmonės dažnai apsigauna manydami, jog valgo po nedaug, tačiau kalorijų ir druskos kiekiai gali tuoj pat viršyti normą, jeigu suvalgoma daugiau nei 8–10 sušių.