Kokia yra dabartinė vištų laikymo situacija Lietuvoje ir kodėl aktualu apie tai kalbėti prieš Velykas?

Šiuo metu daugiau kaip 80 % vištų dedeklių yra laikomos narvuose. Tai beveik 2,5 milijono vištų. Jos yra taip sugrūstos, kad negali net išskleisti sparnų. Visą gyvenimą vištos praleidžia ant vielų, todėl kojų pėdos deformuojasi. Jos niekada neišvysta saulės šviesos. Tokiomis sąlygomis laikomos vištos negali patenkinti nė vieno iš savo natūralių poreikių, kurie niekur nedingsta įkinkius jas į pramoninę paukštininkystę. Tai sukelia didelį stresą ir jos kenčia. Iš tokių paukštynų atkeliavę kiaušiniai yra žymimi Nr. 3.

Infografikas
Foto: Organizatorių nuotr.

Kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie pozityvių pokyčių, kurie sumažins milijonų vištų kančią. Velykiniu laikotarpiu rinkdamiesi geresnėmis sąlygomis laikomų vištų kiaušinius, prisidedame prie vištų gerovės.

Kokių pokyčių pastebėjote per paskutinius kelerius metus?

Matome pozityvias tendencijas. Nuo 2016 m. narvuose laikomų vištų sumažėjo nuo 97 % iki 82 %. Nė vienas paukštynas nebeturi planų pirkti daugiau narvų, atvirkščiai juos keičia etiškesnėmis vištų laikymo sistemomis. Prie to prisideda daugiau nei 140 įmonių, kurios įsipareigojo nuo 2025 m. nebenaudoti 3 numerio kiaušinių. Tarp jų didžiausi prekybos, viešbučių, restoranų tinklai ir gamintojai bei maisto žaliavų tiekėjai. Tai siunčia stiprų signalą rinkai, kad gyvūnų gerovė tampa svarbi socialiai atsakingo verslo sritis.

Čypkė ir Nijolina
Foto: Organizatorių nuotr.


Kokia yra visuomenės nuomonė apie dabartines gyvūnų laikymo sąlygas?

2020 m. Vilmorus atliktos apklausos duomenimis net devyni iš dešimties Lietuvos gyventojų mano, kad narvuose vištoms nėra užtikrinamos pakankamai geros sąlygos. Žinoma, pirkėjams išlieka svarbi produktų kaina, tačiau matome, kad vis daugiau jų pirkdami kiaušinius atkreipia dėmesį į vištų laikymo sąlygas.

Rinkos tyrimų agentūros „Nielsen“ duomenimis, didžiausiuose Lietuvos prekybos centruose narvuose laikomų vištų kiaušinių rinkos dalis sumažėjo nuo 87,2 % 2019 m. iki 82,4 % 2020 m.

Neabejojame, kad vis daugiau žmonių, sužinoję apie narvų žiaurumą, atsisakys 3 numerio kiaušinių.

Kuo ypatinga šių metų „Kiaušinių kainos“ kampanija?

Ji yra išskirtinė, nes atsisakyti 3 nr. kiaušinių kviečia dvi laimingai iš fermų išsigelbėjusios vištos – Čypkė ir Nijolina. Pastarajai teko patirti gyvenimą pramoninio paukštyno narve. Po metų žiauriose sąlygose ji išseko ir neteko didžiosios dalies savo plunksnų. Gerų žmonių dėka ji pateko į šeimą, kurioje sulaukė rūpestingumo. Netrukus atsigavo ir susipažino su Čypke, kuri buvo išgelbėta nuo mirties, kai jai lūžo koja pas ūkininkus.

Čypkė ir Nijolina
Foto: Organizatorių nuotr.


Čypkė ir Nijolina tapo socialinių tinklų influencerėmis – turi savo paskyras ir bendrauja su žmonėmis, dalijasi savo kasdienybe ir istorijomis iš sunkios praeities. Jos dalyvavo fotosesijoje. Jų istorija yra užfiksuota mini dokumentikoje. Šiomis dienomis vištas buvo galima išvysti įvairiose televizijos laidose ir išgirsti radijo laidose.

Su vištomis galima susidraugauti facebook.com/cypke.vista ir https://www.facebook.com/nijolina.vista.3

– Kokie žinomi žmonės ir verslai sutiko prisijungti šiemet?

Šiai metais kampanijoje dalyvauja virš 40 žinomų šefų ir maisto tinklaraštininkių. Jau antri metai prie kampanijos prisijungia mūsų draugėBeata Nicholson. Žinomas šefas Deivydas Praspaliauskas palaiko šią iniciatyvą. Savo gaminius Čypkei ir Nijolinai įvertinti pateikė maisto tinklaraštininkės Gabrielė Žutauskaitė („Pusryčiams“) ir Julia Stepovavičiūtė („KitchenJulie“).


Čypkė ir Nijolina
Foto: Organizatorių nuotr.

Labai džiaugiamės, kad įsitraukė ir didieji prekybos tinklai Maxima, IKI, Lidl ir Rimi. Jie įvairiomis priemonėmis edukuoja pirkėjus apie vištų laikymo sąlygas ir ragina rinktis atsakingai.

„Biržų duona“ pasikvietė vištą į savo krautuvę fotosesijai ir rengia savo vartotojams konkursą. Šį įmonė praėjusiais metais 100% atsisakė savo gamyboje narvuose laikomų vištų kiaušinių.