Kodėl ji liūdna? Nes iš mano labai mėgstamo miesto, Klaipėdos. Esu sakęs, kad Lietuvoje Klaipėda nusileidžia tik Vilniui savo restoranų kokybe, ir esu ne kartą rašęs puikių dalykų apie jos restoranus; nepradėsiu vėl girti tų pačių, nes paskui pasirodys, kad aš šališkas.
Kodėl dvigubai liūdna? Nes aš jau šiemet rašiau labai traiškančią ir labai negailestingą apžvalgą iš Klaipėdos, ir paskui liko net nemalonus skonis (turiu omenyje, man nuo rašymo liko blogas skonis, nes aš visai nesiekiu nieko sudirbinėti ir kritikuoti, nors ir patinka tai skaitytojams, kurie laukia kraujo ir smūgių). Tiesiog Klaipėdoje šiais metais buvau pakankamai ilgai, ir spėjau užsirauti net ant dviejų nesėkmingų vietų.
Kodėl trigubai liūdna? Nes Klaipėdoje yra meksikiečių restoranas, kuris yra puikus – reiškia, uostamiestis moka, kai nori. Pasižiūrim: „Meksika Klaipėdoje – labai gerai arba tragiškai“ – taip, aname straipsnyje buvo netiesiogiai anonsuotas šiandieninis mano pliūpsnis, kurį sėdau rašyti sunkia širdimi.
Mat šiandien patyriau nuostabią, puikią arbatos degustaciją puikioje japonų arbatinėje Yugen Tea (negaliu daryti apžvalgos, nes tai ne apie maistą), o paskui buvome nuėję į kinų restoraną Cantonese, kuris įsikūrė vietoje anksčiau buvusio nelabai sėkmingo Vietnamo restorano Gedimino prospekte Vilniuje, ir galiu dabar pasakyti: po trijų dešimtmečių laisvės ir praleistų galimybių, Vilnius pagaliau turi kinų restoraną.
Ir po šios visos laimės ir gerų emocijų, aš dabar turiu sėstis prie darbo stalo kabinete ir bandyti linksmai papasakoti, kaip Klaipėdoje valgėme netikusį meksikietišką. Žodžiai nelimpa prie popieriaus. Peržiūrėjau nuotraukų archyvą, ir rašyti dar mažiau norisi.
Todėl šiandien veiksiu per aplink, ir pabandysiu parašyti trumpą ir labai linksmą gidą lietuviui, kaip galima organizuoti restoraną, kuris galimai suris savininkų pinigus ir nuvils visus svečius, išskyrus kokias nors dykinėjančias kiaunes, kurios nieko nesupranta apie maistą, bet turi laisvo laiko tarp soliariumo ir išpardavimo prekybos centro nagų lako išparduotuvėje.
1. Rinkimės tikrai geras ir malonias patalpas Klaipėdos senamiestyje (kuris yra labai gera ir draugiška vieta, nes ten yra, kur automobilį statyti, ten nėra mero, kuris agresyviai siaurina gatves, kad tik miestiečiams būtų blogiau, ir ten nėra kilpinio eismo, kuris simbolizuoja kilpas kažkieno galvoje vietoje smegenų vingių). „Casa de Locos“ patalpos yra nuostabios, kaip ir Klaipėdos senamiestis. Be ironijos.
2. Pasirūpinkime interjeru, kuris sukurtas rūpestingai ir išmaniai, kur daug erdvės, atsivėrinėja įvairūs apžvalgos kampai, sutvarkyta šviesa ir spalvinė gama – malonu žiūrėti. Kol nepradėjome valgyti. Tiksliau, kol neatėjo padavėja.
3. Kelias į netikusį restoraną – salės aptarnavimas, kuris buvo familiarus („niu, sveika“, sakė padavėja mano draugei, kurią pirmą kartą matė) ir neproporcingai džiaugsmingas, kur jautiesi, lyg pataikęs į mokyklą, kur dabar visi pasiruošę eglutei ir Kalėdų senelio pasitikimui, ir reikia užimti savo eilę prie kitų vaikų, nes tuoj paprašys sakyti eilėraštį. Esu kalbėjęs, kad familiarumas nėra pakaitalas draugiškumui – distanciją visada reikia jausti. Paprastai toks dalykas būdingesnis atsilikusiose kultūrose: Ganoje kažkada buvau pernelyg draugiškas su savo vairuotoju, ir jis tai suprato tiesiogiai, ir norėjo vežti mane pas savo brolį, kuris turi sugedusią mašiną – gal aš norėčiau prisidėti prie jos remonto. Ne, Casa del Locos nekvietė mane susiplauti indų po savęs, tačiau tai atrodė visai įmanoma.
4. Virtuvė turi būti paskutinėje vietoje: pavadinimus surašysime, o ten tegul bando kažką. Skonis paskutinėje vietoje. Ir dar patartina prigrūsti sudėtinių dalių taip, kad velnias koją nusisuktų, tada gal svečias galės manyti, kad čia aukštoji virtuvė, ir kad jis kažko nesuprato.
Tartaras buvo blankus, ir padažas negelbėjo – bananų lapai, kaip padėkliukas, yra labai gražu ir net primena Japoniją, bet tai nėra gera naujiena, kai pats patiekalas yra kaip vakarykštės radijo žinios. Praeina pro šalį.
Sevičė (žuvies gabaliukai meksikietiškai) turėtų būti arčiau prileista prie marinavimo skysčio, ir patiekale trūko skonio, tačiau turiu pasakyti, kad granato sėklytės buvo visai gražios ir skanios. Ne, jos nėra iš Meksikos virtuvės (greičiau, sakyčiau, Irano arba Armėnijos), bet, turbūt, čia toks improvizavimas.
Birria tacos buvo blankesnės, negu Naisių festivalio pertrauka, kažkodėl tortilijos buvo kyšteltos į tosterį (čia tas pats, kas bandyti gardinti Kalėdų silkę barbekiu padažu, o ant torto „Puriena“ šliūkštelti česnakinio majonezo padažo, nes atliko nuo vakar).
Kiek kartų galiu kartoti žodį „blankus“? Tokia buvo kesadilija. Atsiprašau. Nors ne aš atsiprašau, manęs turi atsiprašyti.
Takai su žuvimi galėjo pasigirti labai prasta žuvimi, kaip kokie biudžetiniai žuvies piršteliai, kuriuos net išbadėję studentai valgo paskutinėje eilėje, kai jau viskas iškepta ir paruošta, kas buvo šaldytuve.
Tacos al Pastor buvo, ko gero, liūdniausia žinutė: mėsa buvo kieta (ir jie ir atrodo baisiai net ir nuotraukoje), ir svogūnai buvo toks riebaluotas marmalas nuo babos keptuvės, 1978 metais, kai per radiją groja "Tu numegzk man, mama, kelią“ – numegzkit man kelią lauk iš šito restorano, prašau.
5. Pagaliau, pasirūpinkit, kad visų patiekalų skonis būtų (pagal galimybes) vienodas, ir tegu viskas būna perkrauta – nes lietuviai mėgsta sočiau. Pilkit padažą, negailėkit, tebūnie kaip Labanoro girioje, kur plaukioja grybai grietinėlės ir taukų padaže, kad nebegalėtum atskirti baravyko nuo kankorėžio.
6. Neškit visus patiekalus atskirai, nes svečiai mėgsta, kai vienas valgo, o kitas žiūri.
Tuo ir baigsiu. Restoranas neatrodo šalia Meksikos buvęs nei mintyse, nei sumanymuose. Tai provinciali, netikusi improvizacija iš tų tų, kurie neturi kuo improvizuoti. Jiems improvizuoklė dar neišdygo. Mažai tenka patirti tokio nusivylimo. Ašaros byrėjo kaip pupos.
Sumokėjome dviese 73 eurus. Viena žąsis iš penkių.
Casa de Locos, Kepėjų g. 16, Vilnius. Tel. +370 641 76346. Facebook puslapis: https://www.facebook.com/casadelocos.klaipeda/
Nuo antradienio iki ketvirtadienio – nuo 15:00 iki 22:00, penktadieniais nuo 15:00 iki 01:00, šeštadieniais nuo 13:00 iki 01:00, sekmadieniais nuo 13:00 iki 22:00.
