Bet būna dar viena priežastis, kodėl nesinori rašyti. Kai viskas lyg ir gerai, bet kažkaip nelabai yra ką pasakoti. Ir kai restoranas nelimpa. Ne nepatinka, bet nelimpa.
Žinau, daugelis mano, kad esu mėgėjas restoranus sudirbinėti. Nesąmonė. Tiesiog prakeiksmų lavina ir gera korektiškos (arba ne visai) pašaipos dozė žiauriai patinka skaitytojams, kurie prie tų neigiamų apžvalgų sulekia, kaip prie medaus, ir tuos tekstus prisimena.
Man labiausiai patinka rašyti apie sėkmingus ir įdomius. O štai čia toks atvejis, kai lyg ir neturi prie ko prikibti, bet na skambučiai skamba galvoje ir informuoja, kad turbūt negrįši.
Kaip daugelis žinote, paskutinį kartą atvykęs į Lietuvą buvau Druskininkuose (vos porai dienų su mama atvažiavau) – rašiau „Delfi“ apie Spa Vilnius, kurie yra mano žurnalo reklaminiai partneriai (turiu deklaruoti tai), bet maisto apžvalga su ta partneryste nesusijusi ir nebuvo apmokėta, kaip ir maistas nemokamai nebuvo suteiktas: ne visi restoranai man moka pinigus už pagyras, sakiau tada.
Druskininkai patys iš savęs nėra gastronominė sostinė: žmonės atvyksta masažuotis ir voniose gulėti, o ne valgyti. Dzūkijos miškuose labiau grybai ir spygliuočiai, o ne gastronomija. Čia tik priminiau, kad nepamirštumėt: gastronominės sostinės Lietuvoje yra dvi: Vilnius ir Klaipėda, ir dar kelios geros vietos Kaune.
Ar aš tik ką nesakiau, kad nėra prie ko prisikabinti? Gal klydau. Restorane Surr man buvo keistas jausmas nuo interjero. Ką galima sakyti? Švelniausias žodis būtų „savotiškas“.
Šiaip interjeras ten man pasirodė klaikus. Nuotraukos neperduoda tos kaunietiškos kičinės beskonybės, kurioje juoda spalva (jos daug, kaip laidojimo namuose) ir auksas, turbūt gal daugiau aukso spalva, bet rasti palyginimų nesunku: Honkongo viešnamis, prabangus soliaurimas Vilijampolės kiaunėms, smulkaus kirgizų oligarcho dvarelis arba 1996 m. viešbutis „Žeraldina“ kur nors Šiauliuose, su veidrodinėmis lubomis ir rožiniais chalatais, siuvinėtais kiniškais chrizantemų ornamentais. Jeigu esate Vilniuje ir norite įsivaizduoti, kaip tai baisu, nueikite į Žvėryną prie Kazachstano ambasados ir pažiūrėkite į ją.
Dabar apie maistą, jei galima. Maistas buvo adekvatus, bet net nežinau, ką apie jį parašyti. Tai ko rašau, jeigu nežinau? Darbas toks. Bet ne, parašysiu, gal niekas nesupyks.
Tuno tartaras (14 EUR) iš tikrai gero, kokybiško tuno. Ir avokadai labai geri, ypač vertinga žinant, kaip sunku Lietuvoje nusipirkti normalių avokadų (ypač Druskininkuose turėtų būti nelengva).
Krevetės su česnakais ir gerai pagamintu hollandaise (olandiškuoju) padažu (13 EUR) – taip, skanu, ir pačios krevetės turbūt vienos geresnių, kurias galima nusipirkti Lietuvoje, bet nepykite, aš irgi galėčiau tokį patiekalą pagaminti, ir tai nėra gerai. Aš dažniausiai noriu valgyti ten, kur gamina taip, kaip aš nemoku. Ir aš nesakau, kad šefas prastas, tikrai ne, pagaminta profesionaliai. Tiesiog neįdomu.
Avienos sriuba (9,50 EUR) buvo tiršta ir gydanti (jau minėjau, kad į Druskininkus atvykau žiauriai pervargęs ir ištampytų nervų). Jautėsi šildantis aštrumas. „Tai kuo neįtiko?“, paklausite manęs susierzinę. Nežinau, neužkabino sielos.
Kepta burrata turbūt nebuvo geriausias sprendimas. Burrata yra labai švelnus sūris iš Apulijos, mocarela su grietinėle, bet kietas luobas, nors ir sudarė kontrastą (taip, kontrastas kartais gerai), bet buvo pernelyg negailestingas tam sūrio švelnumui.
Įdomus patiekalas buvo nilinio ešerio file, padėta ant Portobello grybo, su svogūnais ir kukurūzais ir labai saldžioje, lipnioje glazūroje: galėčiau gal ir vėl užsisakyti, jei ateičiau (jeigu kada nors pakeistų interjerą). Patiekalo ir kaina santūri: septyniolika eurų tikrai yra labai kuklu už tokios kokybiškos žuvies gabalą.
Dviese sumokėjome 80,90 EUR ir, atrodo, palikau arbatpinigių, bet dabar negaliu būti tikras.
Restorane daugiau kokybiško negu nemalonaus, ir tikrai jaučiamas profesionalumas, bet kažkuo man priminė Michelin vienos žvaigždutės restoraną Zermatt kurorte Šveicarijoje prieš šešerius metus – viskas buvo kokybiška, bet taip blanku, kaip gali pagaminti tik Šveicarijoje. Tarp kitko, iš to restorano žvaigždutę nuo tų laikų jau atėmė (garbės žodis, ne dėl mano kaltės).
Druskininkų restoranui Surr šiandien – trys žąsys iš penkių.
Surr, Kurorto g. 3, Druskininkai. Tel. +370 633 77000. Svetainė: www.surr.lt Facebook puslapis: https://www.facebook.com/restoranasSURR/
Darbo laikas: teirautis viešbutyje telefonu.
