Tačiau gyvenimas nesustoja. Lietuva turi veikti ir ekonomika turi suktis, kad būtų iš ko save ginti ir padėti kitiems gintis.
Kai buvau grįžęs į Lietuvą, viena iš vietų, kurias aplankiau, buvo man jau pažįstama iš seniau. Meat Lovers (mėsos mėgėjai ar mylėtojai, arba mėsos meilužiai, verskite, kaip jums patinka – o Vilniuje juos jau senokai vadina mytlaveriais) buvo vieni pirmųjų žaidėjų, kurie šoko ant kylančios burgerių bangos maždaug prieš dešimtmetį. Grįžęs į Vilnių po savo angliškojo gyvenimo etapo 2011 metais atėjau pas juos (tada buvo tik jų restoranas Šv. Ignoto gatvėje), man žiauriai patiko, parašiau itin palankią apžvalgą, kuri gal dar kur nors makaluojasi interneto platybėse, jie buvo išsikabinę lentelę „Čia sėdėjo Užkalnis“, o paskui, deja, reikalai pasisuko kiton pusėn.
Reikalas buvo toks, kad dėl žiauraus klientų antplūdžio jie nesusitvarkė su procesu ir srautu, žmonės laukdavo kone dvi valandas (sako, ir ilgiau – bet man buvo būtent taip pasisekę), baigdavosi gėrimai, nes mažas šaldytuvas, o padavėja bijodavo rodytis pas svečius (nes svečiai buvo įniršę), ir slėpdavosi už kolonos, kaip tas strutis, kuris kaišioja galvą į smėlį. Tada parašiau dar sykį apie naująją realybę mytlaveriuose, juo labiau kad ir skaitytojai mane atakavo pasipiktinę, kad tavo rekomenduotas kabakas nusidainavo, o tu nieko nedarai. Lentelę apie Užkalnį mikliai nuėmė, nes dėkingumas Užkalniui kažkaip išblėso, ir daugiau nelabai ką apie juos žinojau.
O štai dabar Meat Lovers atsidarė Liejyklos gatvėje, naujose erdviose patalpose, ir aš vėl pataikiau užgriūti mažiausiai tinkamu laiku: buvo kaip tik pietūs, tai yra, labiausiai įtemptas metas, kai mandrų centro biurų gyventojai suguža pasistiprinti prieš antrąją dienos pusę.
Tačiau restoranas atsilaikė ir prieš dienos pietų valgytojus, ir prieš gerbiamą kritiką, kuris buvo pagalandęs plunksną, kaip duonriekį peilį, bet nerado, prie ko prisikabinti. Buvo tiesiog labai, labai gerai.
Pradedant nuo puikaus jautienos tartaro (kurį sugebėjau taip nufotkinti, kad mėsos nesimato, tai vadinama vegetarine fotografija, arba fotografo nekompetencija), su svogūnėliais ir grybučiais, ir nuostabiai karšto čoriso dešrelių užkandžio, kuris buvo karšto aštrumo ir džiugino stipriu skoniu, viskas tiesiog dainavo ir grojo paprastu, nuoširdžiu valgymo malonumu. Skonio receptoriai tiesiog virpėjo iš intensyvumo.
Burgeris (ėmėm jų pagrindinį vėliavnešį, Lovers burgerį), kukliai įkainotas 9,50 EUR, buvo solidus, puikios sodrios mėsos, neperkrautas pričindalais ir išsidirbinėjimais, su labai tinkama bandele, puikiai sugeriančia skysčius, žinai, kad burgeris yra tinkamas, kai suėmi rankomis ir kandi, ir jauti, kad viskas pavyko (aš gal tik šoninę vos labiau prakepčiau, sausesnė kad būtų – man taip patinka, nieko negaliu padaryti).
Nuostabi buvo ir vokiška dešrelė, kurią tiesiog pavadinčiau dešra, nes pakankamai didelė, kad galėtų nusipelnyti tokio vardo. Sultinga, su svogūnais ir marinuotais, ir keptais, ir bulvių koše – pasijutau kaip kokioje pasiilgtoje Bavarijos ar Šveicarijos štūbėje (Bierstube), nes labai jau ilgai praleidau įsimerkęs į italų gastronominę kultūrą, užsitęsė toji komandiruotė daug mėnesių.
Tokio sąžiningo, gerai pagamino, paprasto (kad ir neįmantraus) maisto, sujungiančio germanų ir amerikiečių kulinarines tradicijas, Vilniuje niekada nebus per daug.
Keturios žąsys iš penkių. Bravo laveriams ir mytlaveriams.
Meat Lovers, Liejyklos g. 8, Vilnius. Tel. +370 652 51233. Facebook puslapis https://www.facebook.com/LoversPub/
Nuo pirmadienio iki trečiadienio – nuo 11:30 iki 22:00. Ketvirtadieniais ir penktadieniais nuo 11:30 iki vidurnakčio. Šeštadieniais nuo vidurdienio iki vidurnakčio. Sekmadieniais nuo vidurdienio iki 21:00.
