Kaip žinote, pagrindinės temos yra šios:

Valgo už dyką, o jei neduoda už dyką, tai parašo blogą apžvalgą ir sudirba. Galėtų restoranai susitarti ir jo nebeleisti vidun.

Nefiskaliniai čekiai dažnai matomi nuotraukose, kas yra nelegalu ir reiškia, kad jis nemoka už maistą.

Kiek jis gali valgyti?

Kas tiek gali mokėti? Mano keturių asmenų šeima mėnesį maitinasi už dvidešimt eurų.

Kodėl namie nepasidaro valgyti?

Paslėpta reklama, tik kodėl nepažymėta?

Tas apie tai, kad pats nepasigamina, tai yra vienas geresnių, o gal net ir geriausias. Čia kaip klausti taksi keleivio, kodėl pats nevairuoji arba kojom nevaikštai, gal nemoki? Ponas toks.

Tai štai, tikrai buvau pričiuptas, kad už vakarienę „River Town“ nieko nemokėjau, išskyrus gana riebius arbatpinigius, man rodos, ar ne penkiasdešimt eurų palikau (kai gyvenimas sekasi, reikia dalintis). Prisičiupau save pats, sėsdamas rašyti straipsnio, kai prisiminiau, kad mano draugas Eimutis, su kurio šeima mes puotavome, pasišovė sumokėti. Nieko tokio, man irgi kartais taip būna. Pavyzdžiui, kai mudu su Algiu Ramanausku einame pietauti (visada į tą patį restoraną, visada to paties patiekalo), tai kartais jis sumoka už mudu abu, o kartais aš; tai priklauso nuo to, kuriam iš mūsų tą savaitę daugiau pinigų įkrenta už žmonių juodinimą ir prekyba savo Tėvyne. Tik vairuoja visą laiką Algis, nes jis turi pilną garažą „Citroën“ automobilių, o aš tokių neturiu, ir jam labai patinka prasiblaškyti vairuojant. Bet gana žvaigždžių gyvenimo paslapčių, neišlepkite.

Todėl čiupau save savo paties ranka ir pričiupau save nemokėjus.

Restoranas „River Town“ yra prie Neries upės, toje kitoje upės pusėje – ne Senamiesčio, kur gyvena ir vaikšto elitas, o ten, kur buvo „Žalgirio“ stadionas. Dabar ten, tiesa, pastatė gražius namus vietoje tos baidyklės-stadiono, tai ten irgi gyvena elitas. Vienu žodžiu pas mus Vilniuje, kur bepasisuksi, visur elitas. Kolega iš DELFI, jaunystės draugas Arūnas Milašius, surašė labai gerą tekstą apie tai, kaip nuolatos gerėja gyvenimas Lietuvoje jau tris dešimtmečius ir pažadėjo, kad jums nuo lentelės paskaus akis.

Anksčiau tose patalpose Olimpiečių gatvėje būdavo super brangus ir daugiau į užsieniečius taikantis kepsnių restoranas „Böff“, kur kainos tarsi tampo jūsų drabužius ir tikrina, ar tvirtai susiūti. Ten kažin kada esu guodęsis, kad jeigu kainos būtų litais, tai už tris žmones būčiau sumokėjęs tūkstantį. Tai bent būtų apie ką parašyti. Prakeikta valdžia, litą panaikino, parsidavė euronaciams už trisdešimt sidabrinių. Apie tą vietą rašiau nuostabios šilumos pripildytą straipsnį.

Jei jums patikdavo ten išlaidauti, nenusiminkite: ta pati mėsa, kaip „Böff“, yra ir „Bučeryje“, ir tai vienas dviejų geriausių restoranų Lietuvoje. Apie jį irgi esu rašęs, „Užkalnis suleido dantis į kruviną mėsą“. Ir apie ką aš tik nesu rašęs? Mano dantų žymos – ant visos Lietuvos gastronomijos, o netrukus išvažiuojame keliems mėnesiams į Italiją, tai gal ir iš ten ką nors išgirsite, tačiau užruoštukų-paruoštukų iš Lietuvos turime prisidarę, tai nereikės jums nuobodžiauti be mano tekstų.

O dar restoranas „River Town“, apie kurį tuoj bus apžvalga, kai tik nustosiu girtis ir blevyzgoti ir pagaliau pradėsiu rašyti apie maistą, yra susijęs su kitu restoranu „Town“ (pamenate, buvau labai patenkintas, kad per karantiną atvežtinis maistas gali atrodyti, kaip restorane). „Town“ yra Gedimino prospekte, o štai šitas „River Town“ yra prie upės, tai iš ten ir pavadinimas.

Meniu yra klasikinio neišsidirbinėjančio kepsnių (arba steikų) restorano: tartaras, salotos pradžiai, paskui aštuonkojis ir tunas tiems, kam reikia jūros gėrybių arba žuvies, na, ir mėsos: jautiena iš JAV ir Argentinos, ėriena iš Naujosios Zelandijos. Kodėl ne iš Lietuvos? Todėl, kad Lietuva dar nesugeba pagaminti patikimų kiekių itin kokybiškos jautienos (o juo labiau ėrienos) mikroskopinei vietos rinkai, mat lietuviai dar nepasiruošę mokėti 70 ar 120 eurų už jautienos kilogramą (čia mėsininko kaina, ant lėkštės brangiau), ir vos keli užkalniai pažįsta ir mėgsta mėsą tiek, kad užsisakinėtų wagyu jautieną iš Japonijos, kurios kilogramas kainuoja 260 EUR. Todėl visuose geriausiuose Lietuvos kepsnių restoranuose, o ir kituose restoranuose, jautiena tebėra atvežtinė.

Karpačas su migdolais pasirodė žymiai stipresnio skonio, negu galima buvo tikėtis (čia geras dalykas), o jautienos tartaras, patiektas su grybukais, ir dar vizualiai sulietuvintas pušies šakele, buvo labai aukštos kokybės: jautėsi, kad tai yra kepsnių restorano tartaras, ir mėsą jie išmano. Matėsi, kad kapota, ne malta mėsa.

Aštuonkojis buvo paruoštas nuostabiai (ta proga prisimenu, kad prieš daug metų per miegus esu Faustai pažadėjęs išmokti pagaminti aštuonkojį, ir net susitariau mokytis šio reto meno Kauno „Agavėje“ pas šefą Rodrigo Canela, bet viskas dar planuose; kaip sako prancūzai, Užkalnis planuoja, o Dievas juokiasi).

Visiškai nenuvylė ir net džiugino amerikietiškas didkepsnis iš USDA Prime kokybės (USDA yra JAV žemės ūkio departamento sutrumpinimas, ir jo inspektoriai oficialiai sertifikuoja geriausią jautieną - Prime yra aukščiausio riebalingumo marmurinė jautiena, o žemiau pagal klasę yra Choice ir Select kategorijos), o ribeye (arba rib eye) yra antrekotas, ir nors pastarasis laikomas lietuvišku terminu, jis nė velnio ne lietuviškas, tai yra iš prancūziško entrecôte, kas reiškia „tarp šonkaulių“. Tai nebuvo revoliucinis steikas, bet labai geras kepsnio standartas.

Crème Brûlée irgi gali būti apibūdinti, kaip labai kompetentingi standartai.

Keturiese pavalgėme už 273 EUR ir palikau, rodos, keturiasdešimt ar gal net penkiasdešimt eurų, kaip jau, atrodo, minėjau, bet kartojimas yra mokymosi motina, todėl štai dar kartą pakartojau.

Visas restoranas paliko štai kokį įspūdį - viskas sukalta tiksliai ir aiškiai, receptų nedaug ir jie pagaminti kompetentingai. Ar ateičiau vėl? Turbūt, nors man kartoti vizitus tenka labai retai, nes labai daug darbo yra aplankyti kas savaitę po naują. Išskyrus, žinoma, tą patį restoraną, kur mes nuolatos einame kartu su Algiu Ramanausku.

Keturios žąsys iš penkių.

River Town, Olimpiečių g. 1, Vilnius. Tel. +370 645 76757.

Nuo antradienio iki šeštadienio - nuo 11:30 iki 22:00.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (343)