Tačiau, jei kalbėsime rimtai, visa ši be galo juokinga įžanga yra tik tam, kad praneščiau, jog nuėjome su drauge patikrinti naujo restorano Užupyje (o Užupis yra rajonas Vilniuje, kuris yra be galo madingas ir jau trisdešimt metų visi šneka, kad nebeliks tų lūšnų ir viskas bus be galo prabangu, iš tiesų prabangios yra dvi ar trys gatvės, ir tai ne ištisai, bet gal tame ir visas žavesys). Restoranas vadinasi Flames (angliškai tai būtų liepsnos), ir skelbiasi esąs Azijos patiekalų restoranas.

Meniu, sakykim, yra gana eklektiškas - čia ir Benedikto kiaušiniai per savaitgalio vėlyvuosius pusryčius, ir blyneliai, ir vištienos kąsneliai, ir tailandietiška Tom Yum sriuba, ir japoniškos miso sriubos, ir tartarai, ir net Cezario salotos, ir, palaukite, kepsniai, ir šonkauliai, ir vištiena ir antiena, ir tunas ir krevetės - na, trūko tik cepelinų, vėdarų ir Bavarijos dešrelių su raugintais kopūstais, o taip pat lazanijos ir pastos karbonara, ir būtų jau visai kaip Azija. Juokauju, žinoma. Platus meniu, kuriam reikia daug įvairiausių sudėtinių dalių, mažoje virtuvėje visada yra rizika. Iš kur žinau, kad maža virtuvė? Užupio gatvėje didelių virtuvių nebūna. Tačiau pagrindinė mano problema, žvelgiant į tokį meniu, yra kirbantis jausmas, kad kai bandai gaminti viską, nieko negali padaryti ypač gerai: nebent tai būtų devynių virėjų virtuvė, ir kiekvienas dar su savo pagalbininku.

Restoranas „Flames”

Aš maniau, kad laikai „mes gaminame visko po truputį, visiems ir kiekvienam” jau praėjo. Tačiau universalumo tradicija, kaip matome, nemiršta.

Mes nusprendėme užsisakyti sušių kąsnelių su žuvimi ant viršaus (nigiri) ir suši ritinėlių (maki), ir dar krevečių katsu (šiaip katsu yra dažniausiai vištiena, gruzdinta panko trupiniuose, kartais dar būna kiaulienos karbonadas, tonkatsu, na, bet kažkodėl mes nusprendėme pabandyti variantą su krevetėmis).

Pagrindinė sušių problema buvo netinkamai paruošti ryžiai. Sušių ryžiai turi būti ruošiami su mirinu, ryžių vynu, panašiu į sakę, tik su mažiau alkoholio ir daugiau cukraus, ir su ryžių actu - o čia buvo tiesiog ryžių košė, kaip iš vaikų darželio Vilniuje, kurį lankiau kelis mėnesius ir po kurio pradėjau nekęsti ryžių. Nigiriuose tarp ryžių kąsnelio ir uždėtos žuvies buvo pamirštas vasabio (žaliųjų krienų) potepis, kuris yra privalomas, nebent šis restoranas nusprendė pagerinti dviejų šimtų metų senumo receptą iš Tokijo.

Ungurio (unagi) marinadas buvo tik teoriškai nuspėjamas: šis tirštas, saldus, rudas padažas (visada keturios sudėtinės dalys: sojos padažas, sakė, cukrus ir jau minėtas mirinas) yra japonų virtuvėje tai, kas atskiria vykusį ungurių šefą nuo vidutinio. Kažkada mane mano gidas Tokijuje buvo nusivežęs į labai madingą unguryklą, mažytį barą, kuris veikė prabangios Takashimaya parduotuvės požemyje, ir ten tas ungurys buvo kaip tirpstantis susapnuotas drakonas. Lietuvoje dažniausiai ungurio padažas būna supakuotas jau su pačiu unguriu ir importuotas iš Kinijos, tačiau šiame restorane gal buvo pasirinktas koks nors biudžetinis variantas.

Ritinėliai šiame Vilniaus restorane yra labiau kalifornietiškos, negu japoniškos tradicijos - tai yra, gana didelė sudėtinių dalių gausa, sudėtinga kompozicija (žiūrėkite nuotraukas), tačiau, kai ryžiai netikę, neįmanoma padaryti gero ritinėlio, net jei visos kitos dalys bus tinkamos. Nedžiugino ir mėgėjiškas ridikėlių papjaustymas - toks kompromisas tarp japonų ridikėlio, daikon, kurį pjausto plonyčiais siūliukais, ir lietuviško švenčių stalo, kur šeimininkė čėčkavoja ridikėlius, kaip sugeba.

Krevečių katsu visai nuvylė: trupinėlių kailiniai buvo permirkę riebaluose, tie patys prasti ryžiai, ir raudonosios paprikos papjaustymas gal labiau būtų tikęs prie kokio nors šašlyko kaimiškoje užeigoje „Uršulės seklytėlė”.

Restoranas „Flames”

Sumokėjome dviese 46 EUR ir arbatpinigius, ir nuėjome nuplauti nusivylimo į „Kempinski” viešbučio terasą: po taurę gėrimo ir desertą. Kaip sakėme jų someljė, mes ten dažnai ateiname gydytis, jei kur nors nuvilia maistas.

Restoranas „Flames” nėra beviltiškas, bet jis per plačiai užsimoja ir per mažai kreipia dėmesio į detales, o dėl specializacijos ir tikrai reikėtų apsispręsti. Kol kas dvi žąsys iš penkių.

Flames, Užupio g. 22, Vilnius. Tel. +370 687 77648. Facebook puslapis: https://www.facebook.com/flames.vilnius/

Trečiadieniais ir ketvirtadieniais - nuo vidurdienio iki 21:00, penktadieniais ir šeštadieniais - nuo vidurdienio iki 23:00, sekmadieniais nuo vidurdienio iki 21:00

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (87)