Taip ir buvo: prie burgerinės susirinko minia begalvių, nesilaikančių saugaus atstumo (nepamirškime paminėti, kad visuose prekybos centruose tų begalvių močiutės prie kefyro ir bulvių nesilaiko saugaus atstumo kasdien, čia genetiškai persiduoda tie dalykai). Tie, kas nubėgo grūstis, taip padarė ne todėl, kad juos pakvietė viena ir kita įtakos agentė, o todėl, kad tie subėgę žmonės negalvoja savo galva. Yra jaunoji karta, kuri įpratusi, kad už juos viską sugalvoja kiti, kiekvienam atvejui yra programėlės išmaniajame (kai kurie net ir savęs patenkinti dešine ranka nesugeba, prieš tai neberžiūrėję mokomųjų instrukcijų YouTube), ir turbūt todėl atsakyti už jų veiksmus irgi turi kiti, kai gyvenime iš tiesų kiekvienas atsako už save, ir tik neveiksnius ir pažeidžiamus globoja visuomenė.

Užkalnis ragavo brangius burgerius, kurie įsiutino Lietuvą
Foto: Andrius Užkalnis

Minėta jaunoji karta yra išauginta ne mažiau netobulos vyresnės kartos, kuri įpratusi, kad jiems viską atsakingi asmenys turi arba leisti, arba drausti, ir galvoja, kad jais turi rūpintis valstybė. Todėl suprantate, kad visa „Burger King“ tragedija kilo dėl to, kad Lietuva pilna nelabai tobulų žmonių, kurie dar ir karantino išvarginti, visą laiką tik įsižeidinėja ir daro dramas.

Ką padarysi, ne visi gali būti tokie ramūs ir išmintingi, kaip aš.

Mano užduotis šiuo atveju buvo kita: saugiai užsisakius mėsainių su pristatymu į namus, patikrinti, ar jie yra tokie geri sielai ir kūnui, kaip tie, kuriuos aš buvau įpratęs valgyti Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, o taip pat kitose šalyse, kurios buvo Dievo mylimos labiau, nei Lietuva, nes jiems (neaišku už kokius nuopelnus) „Burger King“ buvo atsiuntę, o mums – ne.

Kaip matote iš čekio, aš linkęs užsisakyti burgerius su papiktinimais: keturi mėsos paplotėliai juk geriau negu trys, o ir šoninės visada reikia pridėti tiek, kiek leidžiama. Argentinoje, Buenos Airėse, mačiau Burger King’e variantą su penkiais mėsos paplotėliais, bet tai juk argentiniečiai, jie ką moka, tai žaisti futbolą ir vartoti mėsą (dar jiems sekasi kariniai perversmai ir finansų krizės, bet čia jau kita tema).

Užkalnis ragavo brangius burgerius, kurie įsiutino Lietuvą
Foto: Andrius Užkalnis

„Burger King“ Lietuvoje yra atidariusi estų bendrovė, bet burgeriams tai niekaip neatsiliepė: pavyzdžiui, niekas nesiūlo burgerio su lipniu saldžiu estišku likeriu, kurio pavadinimo man minėti neleidžia įstatymai.

Kas, deja, atsiliepia burgeriams, tai liūdnas faktas, kad labai retas burgeris gerai išlaiko kelionę kurjerio krepšyje, o firminis Whopper, kuriame ir pomidoras, ir salotos, itin nublanksta. Šio puikaus burgerio esmė yra karšto mėsos paplotėlio kontrastas su šaltu pomidoru ir šaltomis salotomis, o štai kelionėje gaunasi ne kas, pomidoras sušyla, jautienos paplotėlis ataušta iki drungno, o dar ir gausios sultys iš pomidoro susigeria į bandelę, kaip į kempinę, ir burgeriui tai taškų neprideda.

Whopper yra tas burgeris, nuo kurio Amerikoje prasidėjo didesnių burgerių revoliucija, kai jis buvo paleistas 1957 metais (tradiciniai burgeriai anksčiau buvo maži, tokie, kokius šiandien galima nusipirkti iš „McDonald’s“ arba „Hesburger“ maždaug po eurą). Kiti tinklai pradėjo vytis, ir gerai žinomas „McDonald’s“ sumuštinis „Big Tasty“ (kitur vadinamas „Big N’Tasty“) yra įkvėptas būtent „Whopper“ burgerio.

Užkalnis ragavo brangius burgerius, kurie įsiutino Lietuvą
Foto: Andrius Užkalnis

Dvigubas su sūriu išlaikė kelionę žymiai geriau, nes jame nėra daržovių.

Vištienos burgeris („Chicken Tendercrisp“), nepaisant to, kad jam pridėjau ir šoninės, ir aitriųjų halapos paprikų, buvo labai vidutinis: „Burger King“ jį parduoda, nes dabar sumuštinių pasaulyje yra didžiulis vištienos sumuštinių pakilimas, bet receptūra atrodo atmestinė: darom, kad tik darytume, nes visi konkurentai daro.

Užkalnis ragavo brangius burgerius, kurie įsiutino Lietuvą
Foto: Andrius Užkalnis

Vištienos kepsneliai nusileidžia tiems iš McDonald’s be jokių kalbų, taip pat ir bulvytės: nors, žinoma, gruzdintoms bulvytėms irgi labai didelę neigiamą įtaką turi kelionė.

Aštrūs sūrio kamuoliukai, kurių yra keturi, nėra fantastiški – jie adekvatūs, bet arba jie manęs nebedžiugina, arba tai nėra tas nuostabus tąsaus sūrio tešlos luobe kandžiojimo malonumas, kuris anksčiau nušviesdavo mano kasdienybę.

Už visą puotą dviese sumokėjome 32,25 EUR, na, ir dar už pristatymą, ir dar kurjeriui, žinoma, arbatpinigių.

Užkalnis ragavo brangius burgerius, kurie įsiutino Lietuvą
Foto: Andrius Užkalnis

Ką galiu pasakyti? Viena vertus, džiaugiuosi, kad „Burger King“ Lietuvoje gal ir ne toks, kaip Amerikoje, kurioje viskas geriausia ir kuri yra geriausia, teisingiausia ir laimingiausia šalis pasaulyje, tačiau tikrai nėra prastas.

Šie burgeriai nėra gerai keliaujantys, ir kelionė atima iš maisto vieną žąsį, kalbant apie vertinimą. Būtų padėjęs specialus pakavimas, atsižvelgęs į atstumus ir lietuvišką žiemą, tačiau tinkliniai tarptautiniai restoranai sunkiai gali kontroliuoti tokius dalykus (nors, pavyzdžiui, „Subway“ kažkokiu būdu pasiekia geresnį rezultatą, o gal tiesiog jų sumuštiniai tinkamesni kelionėms).

Kai baigsis karantinas ir galėsiu atsisėsti restorane ir valgyti karštą burgerį, gal ir bus kitas įvertinimas, o dabar – trys žąsys iš penkių.

Burger King, PC „Akropolis“, Ozo g. 25, Vilnius.
Telefono numeris nenurodytas.
Tinklalapis: www.burgerking.lt
Facebook puslapis: https://www.facebook.com/NaujasKaraliusMieste/
Kasdien nuo 10:00 iki 21:00.