Dažniausiai sudominti jus gaunasi.

Čia vėl apie restoraną, į kurį anksčiau žadėjau neiti, paskui nuėjau - ir likau nustebintas puikios kokybės vėlyvųjų pusryčių (tekstas prieš ketverius metus rašytas portale Delfi). Nuo to laiko kiek pasikeitė išvaizda, restoranas dabar dar solidesnis, ir labiausiai man primena labai gerai besilaikantį restoraną kur nors Londono centre, tik Londone jiems brangiau kainuotų nuoma ir kainos būtų dvigubai didesnės. Indai ir stalo įrankiai - tobuli. Daugeliui restoranų reikėtų ateiti, pasižiūrėti ir pasimokyti, kaip daryti dalykus prabangiai, patogiai ir nepretenzingai. Čia pirmojo pasaulio kokybė.

Gaspar’s restorano apžvalga
Foto: Andrius Užkalnis

Ir šiame restorane pašildo tas puikias lėkštes. Laimink juos, Viešpatie, o ir aš pats juos irgi palaiminsiu.

Palyginti su tuo, kas buvo prieš ketverius metus, šiek tiek pasikeitė kainos ir čia, Vilniuje, bet tai irgi normalu: per tą laiką Lietuvoje beveik visos kainos išaugo, tačiau dar sparčiau padidėjo ir atlyginimai. Gyvenimas gerėja, net jei reikia dažnai kaukes dėtis. O dėl kainos - būčiau labai laimingas, jei Gaspar’s jas padvigubintų, nes man būtų didelė laimė, kad šie puikūs žmonės uždirbtų dar daugiau.

Gaspar’s restorano apžvalga
Foto: Andrius Užkalnis

Gaspar’s restorano virtuvei vadovauja Gaspar Fernandes, portugalų kilmės šefas, gimęs pietų Indijoje, Goa, mokęsis Londone ir nematomas Lietuvoje nei prie foto sienelių, nei TV laidose: turbūt todėl, kad visą laiką leidžia virtuvėje.

Iš valgiaraščio norisi absoliučiai visko (aš taip dažnai sakau), bet čia dar ir visiškai aišku, kodėl kiekvienas patiekalas įtrauktas, nes aprašymai tikslūs ir gerai programuojantys būsimus maisto potyrius. Žinoma, jei įdėmiai tą valgiaraštį skaitote ir suprantate kai kuriuos žodžius, sudėtingesnius nei “silkė” ir “bulvės”. O ką daryti tiems, kas nežino, kas su tokiu maistu pirmą kartą susiduria? Taigi turite priešais save mobilųjį telefoną, galite pasiskaityti internete, prieš užsisakydami. Aš taip dažnai darau restoranuose, kai valgiaraštyje yra kažkas, su kuo nesu susidūręs anksčiau.

Langustinų sriubą (9,50 EUR) pasirenkame momentiniu sutarimu, ji mums yra maždaug vienoda mano draugės Faustos visur bandomiems šaltibarščiams.

Gaspar’s restorano apžvalga
Foto: Andrius Užkalnis

Pamatome meniu bisque, bouillabaisse ar kaip kitaip pavadintą sriubą su kažkuo iš jūros, ir užsisakome automatiškai. Nes gyvenimas per trumpas, kad kur nors nevalgyti žuvies ar jūros gėrybių. Čia sriubai daug struktūros prideda ryžiai (raudonieji, iš tos pačios pietų Indijos), ji buvo tuo pačiu metu ir tiršta, ir švelni, ir turėjo tam tikro aštrumo (visgi patiekalas iš pietinės pasaulio dalies), ir nors teoriškai tai būtų šalto oro sriuba, kokios norisi, kai už langų pusto ir visi laukia Kalėdų, bet ji buvo labai gaivi. Magija. Ši sriuba buvo gaminta Dievo rankomis. Jei danguje valgo sriubą, tai ji ten būna tokia, kaip Gaspar’s. Šalia pateikta naan duonelė buvo labiau interpretacinė, ne tas tradicinis blynas - labiau panaši į amerikietišką kukurūzų duoną, cornbread, savo tekstūra, bet puikiai derėjo. Užkalnio rekomenduojama kaina šiai sriubai: 22 EUR.

Gaspar’s restorano apžvalga
Foto: Andrius Užkalnis

Vištienos tikka su jogurto padažu, agurkais ir bulgur kruopomis (7 EUR) buvo žolinio gaivumo triumfas prieš tą labiausiai anglišką iš visų angliškų indiškos virtuvės patiekalų. Indų restoranus Anglijoje dažniausiai turi bengalai (kurie, kaip žinote, yra žmonės iš Bangladešo), angliškoji indų virtuvė yra darinys, kurio pačioje Indijoje nerasite, ir populiariausias patiekalas ten yra būtent “Chicken Tikka”, kurį anglai taip gerai žino, kad net ABBA daina “Chiquitita” jiems girdėjosi kaip “čiken tika”. Čia nusibodęs ir nudrožtas patiekalas apverstas aukštyn kojomis, čia tik žolių gausa ir pasiutęs gaivumas, ir jokio, net menkiausio padažo riebumo ar klijingumo.

Šiam patiekalui aš rekomenduočiau 16 EUR kainą.

Popadamai (traškučiai) buvo lengvi, kaip keptas Himalajų oras, kaip sudžiovintas kalnų upių šiurenimas, atneštas ant lėkštės.

Jautienos tartaras (10,50 EUR) su indiškais prieskoniais ir kiaušinio tryniu (tobulu kiaušinio tryniu, tokius kiaušinius turbūt deda šventos vištukės), dar su obuolių čatniu (čia tokia stambaus kapojimo uogienė) buvo tvirtas, maloniai aštrus ir dar vienas patiekalas, kurio kaina valgiaraštyje neatspindi jo puikumo. Užkalnio kaina: dvidešimt penki eurai ir nė cento mažiau.

Gaspar’s restorano apžvalga
Foto: Andrius Užkalnis

Atkreipkite dėmesį, kad ant stalo Hildon mineralinis vanduo iš Anglijos. Vieta Pylimo gatvėje iškart dar labiau prisiartino prie prabangių angliškų restoranų kur nors užmiesčio dvaruose arba senovinėse užeigose.

Gaspar’s restorano apžvalga
Foto: Andrius Užkalnis

Pagrindiniai patiekalai (tai, ką skaitėte anksčiau, buvo užkandžiai): aštuonkojis (24 EUR)

Gaspar’s restorano apžvalga
Foto: Andrius Užkalnis

ir jumbo krevetės su žaliu kariu ir ryžiais (21,50 EUR) buvo tobulybė, nuo kurios mes vartėme akis iš laimės. Aštuonkojis buvo sultingas ir iškeptas tobulai (minkštas, bet tvirtas), prie jo buvo fantastiškos degintos bulvės, o prie ryžių patiektą didžiųjų krevečių žalią curry norėjosi tiesiog išlaižyti iš lėkštės, alpstant nuo prieskonių intesyvumo, mėtos ir kalendros, ką mes praktiškai ir padarėme. Abiem šiems patiekalams aš irgi rekomenduočiau didesnę kainą, bet čia paliksiu restoranui ją pakelti savo nuožiūra.

Gaspar’s restorano apžvalga
Foto: Andrius Užkalnis

Julab Gamun sūrio pyragas (7 EUR), traškantis pistacijų traškučiu, su šafrano ledais, nurungė net mane, nemėgstantį desertų. Restorane nieko neįmanoma buvo palikti ant lėkščių - mes beveik norėjome užsisakyti dar, bet nebūtų tilpę. Norėjosi ėrienos, norėjosi jautienos kepsnio, o labiausiai norėjosi grįžti vėl ir vėl, nes potyriai svaigino.

Dviese sumokėjome 109 EUR ir dar palikau 20 EUR arbatpinigių, ir dabar manau, kad kitąsyk paliksiu dar daugiau. Už tokį pavalgymą labiausiai man būtų patikę sumokėti 390 EUR - tai labiausiai atitiktų potyrio intensyvumą.

Gaspar’s restorano apžvalga
Foto: Andrius Užkalnis

Šis restoranas padarė tai, kas neįmanoma: nustebino mane, nors maniau, kad Dievo pamirštame Vilniuje jau manęs niekas nenustebins. Matyt, Vilnius visgi ne visas yra Dievo pamirštas ir jam nusibodęs. Yra vietų, kurias arkangelas Gabrielius perbraukė savo sparnu ir nusiuntė jiems Dievo bučinį.

Penkios žąsys iš penkių, per amžius, amen.

Gaspar‘s, Pylimo g. 23-3, Vilnius. Tel. +370 657 07050. Facebook profilis: https://www.facebook.com/gasparsrestoranas. Nuo pirmadienio iki ketvirtadienio – nuo vidurdienio iki 22:30, penktadieniais ir šeštadieniais – nuo vidurdienio iki 23:00, sekmadieniais nuo 10:00 iki 20:30.