Ir dar vienas dalykas, kurio jau seniai nemačiau: per patį sunkmetį Vilniuje atsidarė restoranas. Momo Grill, prasidėjęs Klaipėdoje, paskui pradėjęs veikti Kaune, galiausiai rado vietą sostinėje. Kai ėjau į Momo Grill uostamiestyje prieš penkeris metus, buvau ekstazėje. Paskui šefas, Vytautas Samavičius, manęs klausė: kaip man atrodo, ar galėtų toks restoranas veikti Vilniuje, aš sakiau, tikrai galėtų, ir štai, pasirodo, aš buvau teisus.

Jis man kvepėjo Čikaga ir Niujorku, estetika buvo amerikietiška, pats pojūtis buvo užsienietiškas, ir todėl maniau, kad ir Vilniuje panašus restoranas bus labai laukiamas.

Restoranas Klaipėdoje buvo nuo pat pradžių nelietuviškas, mano požiūriu: jis man kvepėjo Čikaga ir Niujorku, estetika buvo amerikietiška, pats pojūtis buvo užsienietiškas, ir todėl maniau, kad ir Vilniuje panašus restoranas bus labai laukiamas. Sostinėje jis įsikūrė Totorių gatvėje, netipiškai erdviose patalpose (ten anksčiau buvo baras), ir tas mane džiugina, nes vėl yra kuriamas didmiesčio pojūtis. Interjeras, ko gero, vienas geriausių, kuriuos man teko matyti pastaraisiais metais Lietuvoje, o gal net geriausias. Stalai tokio grožio (atkreipkite dėmesį į tuos žalvarinius žiedus, įvarytus į juodą stalo paviršių, kaip ant šviesaus stalviršio būna žiedai nuo vyno taurių, tai čia tokia inversinė aliuzija), kad aš juos fotografavau, kaip ir lėkštes, nes norėjau, kad ir jūs pamatytumėte.

Andrius Užkalnis vertina restoraną „Momo Grill“ Vilniuje

Per tuos penkeris metus užaugo ir subrendo daug mėsos valgytojų (žinoma, atsirado ir pagausėjo Lietuvoje ir vegetarų, ir veganų, bet ši vieta yra ne visai jiems). Dabar jau vis rečiau pasigirsta balsų, kurie aiškina nesąmones, kad kepsnio savikaina yra du eurai (šitą aš anksčiau dažnai girdėdavau, dabar beveik niekada). Dabar žmonės jau žino ir supranta, kodėl Lietuvos gyvulininkystė, deja, nesugeba pasiūlyti tokios mėsos, kurią atveža iš Argentinos, Urugvajaus, Australijos, Italijos ir, žinoma, Jungtinių Amerikos Valstijų - viskas, kas iš Amerikos, yra apskritai geriausia, bet čia tik primenu, kad nepamirštumėt.

Viskas, kas iš Amerikos, yra apskritai geriausia, bet čia tik primenu, kad nepamirštumėt.

Vilniuje ligi šiol yra keistai mažai kepsnių restoranų, kurie yra verti geros modernios kepsninės vardo: vienos rankos pirštų užtenka. Bučeris ir Boff, ir dar Bon Chop, štai ir viskas. Nežmoniškai seniai dirbantis ir legediniu laikytas Markus ir Ko, deja, yra įstrigęs praeities supratimuose apie mėsą: buvo tokie laikai, kai brandintos išpjovos šmotas, gerai iškeptas iki rudumo ir padėtas ant lėkštės, kaip cepelinas, buvo laikomas siekiamybe.

Andrius Užkalnis vertina restoraną „Momo Grill“ Vilniuje

Valgiaraštis Momo Grill nedidelis, ir viskas, pradedant nuo užkandžių, yra kepsninės klasika - aštuonkojis, burrata, kapotinis, dar marinuota žuvis, ir mes norime visko, kas yra geras ženklas. O gal šiek tiek išalkę buvome.

Manęs draugė klausia: „o tau nėra tokio jausmo, tik įėjus, kad bus penkios žąsys?“, aš pripažįstu, kad apie vertinimą negalvoju įėjęs (visada pasakau savo nuomonę apie žąsų kiekį tik tada, kai pasakau), bet jausmas, kad viskas bus gerai, buvo labai stiprus.

Andrius Užkalnis vertina restoraną „Momo Grill“ Vilniuje

Užsisakėme tik du užkandžius: aš visada dėl savo istorinių priežasčių privalau paragauti kapotinio (tartaro), kuris čia kainuoja 12 EUR, ir dar pasiimam marinuotos skumbrės, 8,30 EUR, kuri pagaminta taip lengvai ir gaiviai, kad iš esmės tai yra kulinarinė kelionė nuo lietuviškos silkės su bulvėmis link gal tokios meksikietiškos sevičės (to lengvumo prasme), su nuosabaus apkepimo mažomis bulvytėmis, ir ritmingu skoniniu išbaigtumu: nieko atsitiktinio, nieko nereikalingo, nieko netikslaus

Tartaras gi buvo vienas geriausių pasaulyje, net jei jis nėra tradicinio pateikimo ir sudėties: kapota jautiena sudėta ant tąsios, drėgnos, apetitiškos nuosavo kepimo juodos duonos (iš kurios girdėti tokia lengva lietuviškumo užuomina), ir užbarstyta plonyčiais gruzdintų bulvių šiaudeliais - kaip koks super prabangus sumuštinis, kurį reikia valgyti peiliu ir šakute.

Andrius Užkalnis vertina restoraną „Momo Grill“ Vilniuje

Mūsų pasirinktas pagrindinis patiekalas buvo rinkinys iš dviejų jautienų ir vienos ėrienos, skirtas dviems normaliems žmonėms arba vienam labai daug valgančiam (43 EUR - kukli kaina, turint galvoje, kad dar ten yra ir nuostabus garnyras, apie kurį tuojau papasakosiu), ir ten buvo ištisinė palaima.

Andrius Užkalnis vertina restoraną „Momo Grill“ Vilniuje

Tai buvo pirma per labai ilgą laiką jautienos išpjova, kuri buvo didelio skonio (paprastai Lietuvoje jautienos išpjova būna blanki, ir tada įvyksta gastronominis nusikaltimas - žmonės ant jos dar užsivaro padažo, kas yra maždaug tas pat, kaip pilti kolą į penkių šimtų eurų vyną, kad jis ne toks rūgštus būtų); dar toje išpjovoje buvo dūmiškumo elegancijos, ir ją galima buvo valgyti be peilio (šakute arba šaukštu būčiau be vargo atgnybęs), nors peilius ten duoda ir labai gražiai pasiūlo, prašo pasirinkti pagal skonį iš dailaus rinkinio. Suprantu, kad tai nedaro įtakos mėsos skoniui, bet poveikis pačiam potyriui yra didžiulis. Jautienos papilvė (flankas), kuri turi gražaus riebalo, yra natūraliai persunkta skonio, irgi buvo puiki, kaip ir ėriena, tačiau ta išpjova buvo atradimas.

Andrius Užkalnis vertina restoraną „Momo Grill“ Vilniuje

Garnyras yra vadovėlinis pavyzdys, kaip reikia rūpintis tokiais dalykais: aš nemėgstu daržovių, o daržovių, keptų grilyje, aš nemėgstu trigubai, bet čia valgiau ir cukiniją, ir baklažaną taip, lyg jie būtų iš mėsos pagaminti, pomidoras su pesto įdaru buvo dieviškas, tačiau galutinai apsvaigino keptas pievagrybis. Tai buvo vaikystės skonis - kažkada, kai pievagrybių galima buvo prigrybauti skvere prie Katedros aikštės, einant link Karaliaus Mindaugo tilto, mano tėvas juos pakepdavo ant sviesto, ir tai buvo toks delikatesas, kuris nieko bendro neturėjo su blankiais šių laikų pievagrybiais. Tinkamai paruoštas pievagrybis yra tai, už ką aš noriu duoti šiam restoranui papildomą gerų prisiminimų aukso žvaigždę, arba Auksinio Pievagrybio ordiną. Mano širdis visiškai ištirpo, kaip česnakinio sviesto gabalėlis.

Andrius Užkalnis vertina restoraną „Momo Grill“ Vilniuje

Desertai - lengvi, santūrūs, kur nedidelį cukraus kiekį puikiai balansuoja gaivi rūgštis.

Andrius Užkalnis vertina restoraną „Momo Grill“ Vilniuje

Nė viename patiekale, nė vienoje sudėtinėje dalyje nebuvo nė vienos klaidos, nė vieno netikslumo, nė vieno perlenkimo ar nereikalingo sudėtingumo. Absoliučiai meistriškai dirbantis restoranas, ir kainos, kaip kepsninei, stebėtinai santūrios: dviese pavalgėme už 91,80 EUR, tai nė triženklės sumos nebūtume pasiekę, jei ne arbatpinigiai. Man, aišku, būtų patikę sumokėti daugiau.

Andrius Užkalnis vertina restoraną „Momo Grill“ Vilniuje

Penkios žąsys iš penkių, ir sėkmės šiam nuostabiam importui iš auksinio Lietuvos pajūrio.

Momo Grill, Totorių g. 1 / Gedimino pr. 10, Vilnius. Tel. +370 698 57007.
Tinklalapis: www.momogrill.lt
Facebook profilis: https://www.facebook.com/momogrillvilnius/
Nuo antradienio iki ketvirtadienio: nuo 11:00 iki 22:00, penktadieniais ir šeštadieniais nuo 11:00 iki 23:00, sekmadieniais nuo 11:00 iki 16:00.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (851)