Tikslas yra linksminti ir informuoti. Tekstai apie maistą yra visada gerai skaitomi, nes valgome visi (taip ir tekstai apie kvepalus: nes kvėpuojame irgi visi).

Rašymas apie maistą yra vienas iš penkių raktinių rašymo būdų, kuriais visi rašytojai susirenka auditoriją. Kiti keturi yra šie: 1) mistika, intriga ir paslaptis („kas bus toliau“), 2) greita įvykių seka, 3) skaitytojo savęs identifikavimas (kai žmogus atpažįsta, kad čia apie jį) ir 4) seksas. Viskas, čia nemokamas vadovėlis, kaip rašyti reitinginę literatūrą.

Todėl toliau rašau apie restoranus. Žinote, ko labai reikia šiandien? Normalumo. Kad restoranai dirbtų, kad eitų klientai, kad judėtų pinigai, kad grįžtų geros nuotaikos pojūtis. Todėl leisti pinigus išgyvenusiuose restoranuose yra visų mūsų patriotinė pareiga, nes antraip bus labai blogai: jau dabar užsidariusias nepriklausomas valgymo vietas susigriebinėja tinklinės šėryklos, kurios sėkmingai pratina biuro planktoną prie pigaus šildomo mikrobangėje šlamšto. Tai baisiausia krizės pasekmė: lengviausiai išgyvena tie, kas neturi jokios gėdos ir sąžinės. Jie greitai prisitaikys ir minimalų atlyginimą gaunantys nešios arbatpinigių nemokamtiems klientams maisto pakaitalą be meilės.

Restorane „Trinity" apsilankė Andrius Užkalnis
Foto: Andrius Užkalnis

Nuėjome į restoraną, kuris yra Senamiestyje ir visai netoli tos Vilniaus mokyklos, kuri mane išugdė ir išpuoselėjo mano talentus. „Trinity” reiškia trejybę, pavadinimas nėra kažin kaip su valgymu susijęs (na, gal nebent trijų patiekalų pietūs ateina į galvą), ir apie kurį seniai žinojau, bet nėjau, nes maniau, kad ten tik baras.

Restorane „Trinity" apsilankė Andrius Užkalnis
Foto: Andrius Užkalnis

Patalpos fantastiškos, vien tuos laiptus pažiūrėkite nuotraukoje. Bažnyčia visais laikais mokėjo sau gerai pastatyti patalpas. Iškart pasijuntu rimčiau, kai valgau kokiose seno vienuolyno patalpose. Padeda virškinimui.

Restorane „Trinity" apsilankė Andrius Užkalnis
Foto: Andrius Užkalnis

Valgiaraštis labai saugus, aš taip jį pavadinčiau. Visi patiekalai iš modernaus, bet ne pernelyg revoliucinio repertuaro. Kas nėra blogai: normalumas irgi gerai, jo dabar labiausiai reikia mums visiems. Ir patiekalus, tegu ir labai konservatyviam skoniui nutaikytus, jei padarai be klaidų, tai jau nemažai.

Restorane „Trinity" apsilankė Andrius Užkalnis
Foto: Andrius Užkalnis

Pradedant nuo duonos, pačių keptos, su minkštu putotu sviestu ir stambiųjų kristalų druska, dalykai buvo teisingi.

Restorane „Trinity" apsilankė Andrius Užkalnis
Foto: Andrius Užkalnis

Austrės buvo gerai, švariai atidarytos ir kvepėjo jūra: net visą stalą apklojo tas pasiilgtas sūraus vandens ir vėjo kvapas. Štai jis, grįžusio gero gyvenimo jausmas.

Restorane „Trinity" apsilankė Andrius Užkalnis
Foto: Andrius Užkalnis

Šukutės buvo puikios, kaip ir tartaras, absoliučiai viskas buvo paruošta be klaidų (šukutes itin lengva perkepti, ten penkiolika sekundžių užsižiopsai, ir valgai gumą vietoje delikateso), bet kompozicijos buvo perkrautos papildomomis sudėtinėmis dalimis (ir užkandžiai irgi): ko tik nebuvo šonuose ir garnyruose - taip atrodė, kad šefas norėjo parodyti, kiek daug turi įvairovės savo šaldytuve: ir ridikėliai, ir lapeliai, ir obuoliukai, ir kaparėliai, ir šalotiniai svogūnėliai, ir agurkėliai, ir paprikos griežinėliai. Visko buvo daug, viskas rūpestingai pateikta, bet tai sudaro persistengimo pojūtį. Labai svarbu mokėti laiku sustoti.

Restorane „Trinity" apsilankė Andrius Užkalnis
Foto: Andrius Užkalnis

Ir dar: kai kurios papildomos dalys kartojosi ir užkandžiuose, ir pagrindinių patiekalų garnyruose, ir net švelnioje ir jaukioje, kreminėje topinambų sriuboje. Topinambai yra tokie gumbavaisiai, kuriuos aš žinojau dar vaikystėje, nes mano tėvas buvo, be kitų dalykų, linkęs prie botanikos ir šeimai augindavo visokių dalykų, kuo keistesnių, tuo geriau (gaila, niekada neužsiėmė indiškomis kanapėmis). Cikorinės salotos ant mano stalo atsirado dar tada, kai kiti žmonės sovietų Lietuvoje net neįsivaizdavo, kad tai valgomas žalumynas.

Restorane „Trinity" apsilankė Andrius Užkalnis
Foto: Andrius Užkalnis

Žuvis (vienas iš dviejų pagrindinių patiekalų) buvo iškepta idealiai, ir tempuros kąsneliai puikiai derėjo, ir chorizo dešros kubeliai, bet čia reikėjo ir sustoti. Net nusiminiau, radęs tą lietuviško šeimininkavimo žymą: vyšninį pomidoriuką, kuris, kas be ko, dar ir rūgštumo per daug atnešė.

Restorane „Trinity" apsilankė Andrius Užkalnis
Foto: Andrius Užkalnis

Jaučio žandas, mūsų dešimtmečio naujoji klasika, buvo iškeptas be priekaištų, bet ir čia persistengta su garnyrų komplikavimu. Aš nesakau, kad blogai, tiesiog galima nesunkiai kilstelėti viską dar kiek aukščiau per supaprastinimą.

Yra toks patarimas rašytojams: peržiūrėk tik ką parašytą tekstą ir išbrauk sakinį, kuriuo labiausiai didžiuojiesi, ir tekstas bus dar geresnis. Šefui patarčiau patiekalų komplikavimą sumažinti lygiai perpus, ir jie sužibės minimalistine elegancija.

Restorane „Trinity" apsilankė Andrius Užkalnis
Foto: Andrius Užkalnis

Už šią ankstyvą vakarienę dviems sumokėjome 110 EUR, nevidutinio žmogaus vidutinį pusdienio uždarbį, ir dar arbatpinigių. Gal ir galėjome pigiau išsisukti, jei nebūtume austrių ėmę, bet gražiai gyventi juk neuždrausi. Savo patriotinę pareigą Tėvynei atlikome.

Keturios žąsys iš penkių.

Trinity, Vilniaus g. 30, Vilnius. Tel. +370 666 74777. Facebook profilis: https://m.facebook.com/pages/category/Restaurant/The-Trinity-Bar-Restaurant-577233419045755/ Tinklalapis: http://www.trinityvilnius.lt

Pirmadieniais nuo 17:00 iki 23:00, antradieniais ir trečiadieniais nuo 18:00 iki 23:00, ketvirtadieniais nuo 18:00 iki 03:00, penktadieniais nuo 18:00 iki 05:00, šeštadieniais nuo 17:00 iki 05:00.