Su tuo restoranu yra visa istorija, kaip dažniausiai būna mano gyvenime. Gal kokiais 2011 ar 2012 metais man apie jį parašė apžvalgą garsus žurnalistas ir apžvalgininkas Audrius Bačiulis (Bačiulio ir Ramanausko laidą, kuri yra vienas geriausių dešiniosios pakraipos žiniasklaidos produktų apie geopolitiką ir karybą, galite klausytis DELFI Plius platformoje, kurią ir pats prenumeruoju, ir aš ten irgi rašau labai gerus dalykus, kurių nerasite kitur). Bačiuliui ten labai patiko. Tai buvo geri laikai, kai galima buvo rašyti ne tik apie restorano maistą, bet ir apie visus gėrimus. Labai tikiuosi, kad kvaili įstatymai, kuriais kovojama neva prieš svaigalų reklamą, o iš tikrųjų draudžiantys informuoti vartotoją ir skatinantys žmones rinktis birzgalus tik pagal žemiausią kainą, bus pakeisti, kai pasikeis valdžia, bet gal aš tik taip kliedžiu, nes viltis - išminčių motina. Palaukit, ar dar legalu Lietuvoje kalbėti apie rinkimus ir apie valdžios pasikeitimą? Nesu tikras, tačiau, bent jau tada, kai buvo rašomas šis straipsnis, rinkimai Lietuvoje vis dar buvo teisėti, nors jau nebebuvo galima būriuotis daugiau, nei po du žmones gatvėse.
Tai štai, Audriui Bačiuliui patiko, ir aš paskui, tais pačiais metais, nuėjau su Laukinių Žąsų inspekcija, ir ką aš jums galiu pasakyti - man nepatiko visai. Dabar jau neberandu tos apžvalgos, daug laiko praėjo, bet prisimenu, kad buvo nekas.
Tačiau dabar viskas pasikeitė. Dar viena savaitė, kai apžvalgą darau iš namų, ir po itališko, indiško ir japoniško maisto užsimaniau ko nors ne tik arčiau namų, bet ir ko nors tokio politiškai teisingo. Ukrainą palaikau visokeriopai: man patinka ir tai, kad ji atsiunčia savo žmonių į Lietuvą dirbti darbų, kurių mūsų tinginiai nenori, nemoka ar nesugeba, remiu tai, kad jie priešinasi Kremliaus agresijai, ir man atrodo, kad, kaip Lietuva sugriovė Sovietų Sąjungą (veikdama kartu su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis), taip ir Ukraina sugriaus Putino teroristinę imperiją.
Taigi restoranas Borsch. Lietuviškai tai būtų barščiai, ir, kaip žinoma, ir lenkai, ir ukrainiečiai, ir lietuviai sako, kad barščiai yra jų patiekalas. Dar yra žmonių Lietuvoje, kurie sako “barkščiai”, arba “barkšteliai”, ir aš nesu tikras - ar tai šiaurės Lietuvos (prie Juoniškė) tarmybė, ar tai yra tiesiog nemokšiškas kalbėjimas, kaip aksfaltas, pjaustnys arba plomasteris. O šiaip angliškai barščius tiesiog taip ir vadina, borsch arba netgi teko matyti borscht, borshch arba borsht, na, kad tik kuo labiau skambėtų, kaip patiekalas iš Rytų Europos. (Lietuva irgi yra iš Rytų Europos, jau esu sakęs, bet dar pasakysiu, nes yra galvojančių, kad mes Šiaurės Europoje, bet nereikia tik kliedėti, mes ne Skandinavija ir ja būsime tada, kai nugriausime Vilniuje Naujininkus, Jozifo Stalino vardo oro uostą, Žirmūnus ir Karoliniškes ir kai nebebus silikatinių plytų monstrų, sutrupėjusių gamyklų ir surūdijusių skardinių garažų, o taip pat Filipo Kirkorovo koncertų.)
Ukrainietiška virtuvė pagal savo mentalitetą labai artima lenkiškai ir lietuviškai (na, tiesą pasakius, savos išskirtinės Lietuva nelabai ir turi, nebent šaltibarščius ir cepelinus, nors ir tie labai panašūs į kaimyninių šalių atitinkamus patiekalus). Ten daug bulvių ir miltų, daug riebalų, daug valstietiško jaukumo, ir, žinoma, daugiau negu lietuviškoje, burokų ir vaisių ir daržovių, nes Ukraina šiaip yra šiltesnėje klimatinėje juostoje.
Barščiai, kurie atvyko dar karšti, buvo tiršti ir saldūs, jaukūs ir naminiai. Gal idealiame pasaulyje norėčiau dar daugiau svogūnų, bet ar aš gyvenu idealiame pasaulyje? Kaip čia pasakius, gyvenu. Vidutinė porcija - 3,50 EUR. Labai pigu. Gerai, kad užsisakėme, nes nieko nėra geriau, negu pradėti tokią šaltą pavasario dieną nuo šildančio patiekalo. Nukentėjimas nuo transportavimo? Nulinis. Apskritai, visi patiekalai buvo labai rūpestingai ir patikimai supakuoti. Nykštis aukštyn. Dar prie barščių, įsivaizduokite, buvo bandelės ir grietinė.
Raugintų kopūstų sriuba su rūkytais šonkauliais (5 EUR) buvo ne mano pasirinkimas, aš tokios sriubos nemėgstu, man ji yra Sovietų Sąjungos palikimas ir kvapas iš sovietinės ligoninės arba pionierių stovyklos, bet šitą net aš galėjau valgyti - tiršta, kvapni, ir nors kopūstų rūgštis nebuvo subalansuota, visgi šonkauliai buvo pavyzdiniai, pasižiūrėkite nuotraukoje, koks gabalas mėsos. Kaip jums patinka? Man tai labai.
Koldūnai su bulvių įdaru, o taip pat spirgučiais ir grietine (6 EUR - irgi kokia maža kaina, ar jūs juokaujate, kaip galima tiek nedaug skaičiuoti?) buvo beveik idealūs. Jie būtų idealūs, jei būtų kiek kietesni, dabar neatrodė pakankamai al dente. Gal čia ir vežimo laikas paveikė. Tačiau skanu labai. Ir bulvės yra puikus įdaras - patikėkite, aš gyvenime labai gerai išmanau koldūnus. Toks jau esu. Padažas tai fantastika. Spirgučiai idealūs, kaip iš enciklopedijos.
Kijevo kotletukai (mažyčiai, bet porcijoje - du, už 10 EUR) buvo geri, bet visgi vidutiniški. Gal aš esu labai išlepintas tokių Kijevo kotletų, kokius duoda Palangos “Pušų paunksnėje”, apie kuriuos esu rašęs savo epiniame, legendiniame ir grand straipsnyje portale DELFI, pasiekusiame super epinį ir legendinį monumentalų skaitomumą, nes ten nuotraukoje šuniukas, sėdintis su manimi prie staltiese užtiesto stalo: Straipsnis čia. Šitie buvo normalūs, bet sviesto buvo pakankamai, kad galėčiau išsipjauti šulinuką ir mirkyti baltą duoną. Čia aš taip valgau. Žiūrėkite nuotrauką. Kažkada taip išmokau „Neringos“ kavinėje Vilniuje, kai dar buvau labai jaunas. Nuo jaunų dienų buvau pratęs gerai gyventi ir aristokratiškai maitintis.
Geriausias vakaro patiekalas buvo naminės dešrelės su kepintomis bulvytėmis ir visokiomis marinuotomis daržovėmis (12 EUR). Kiaulienos dešrelės, stambiai kapotos, yra jėga. Lietuviai tokių nemoka daryti: pagamina per riebias. Jas skaniausias gamina anglai ir italai, ir, pasirodo, dar ir ukrainiečiai. Jos buvo kvapnios ir kupinos skonio, tekstūra pati ta, kokios reikia, tvirta ir smagi. Puikus dalykas. Nuostabu.
Su pristatymo mokesčiu (ir arbatpinigiais kurjeriui) sumokėjau 40,50 EUR. Nėra daug už puikią vakarienę, nepriekaištingą, dviems žmonėms.
Penkios žąsys iš penkių. Neprikaištinga ir rekomenduotina. Ačiū. Šlovė Ukrainai, didvyriams - šlovė.
Borsch, Algirdo g. 5, Vilnius. Tel. +370 5 260 3344. Facebook profilis: http://www.facebook.com/borsch.lt
Nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 10:00 iki 22:00. Šeštadieniais nuo 11:00 iki 23:00. Sekmadieniais nuo 11:00 iki 22:00.
