Mano nuotaika šiomis dienomis labai gera: saulė, apsivilkęs šortais ir marškinėliais, paplūdimys, daug sporto, linksmi žmonės aplink ir rūkomos žolės kvapas, manęs niekas nepažįsta, todėl jaučiuosi nebe žvaigždė, o beveik anonimiškas personažas, kuris gali būti nepastebėtas. Todėl jaučiu pareigą pradėti metus nuo geros restorano apžvalgos, o kas mane geriau nuteiks, negu užsienietiški dalykai Lietuvoje? Viskas, kas iš Vakarų, yra puiku, viskas, kas liko iš Sovietų Sąjungos ir praeities, yra blogai, todėl aš, kiek galėdamas, stengiuosi prisidėti prie vakarietiškumo ir amerikietiškumo plėtros mano gimtinėje, kuriai linkiu kuo daugiau sėkmės.
Restoranas, apie kurį šiandien kalbėsime, vadinasi angliškai (Brussels Mussels), už tai pirmasis taškas. Pavadinime yra žodžių žaidimas (panašiai skambėjo aktoriaus Jean-Claude van Damme pravardė, muscles from Brussels, raumenys iš Briuselio), kol jis nepradėjo daryti nesąmonių ir netapo Vladimiro Putino draugeliu ir pakaliku. Kai kam senatvėje atsitinka negeri dalykai, žinote, kaip tiems prancūziškai kalbantiems aktoriams būna, kad į senatvę pamilsta Kremlių. Restoranas, skubu jums pranešti, niekaip nesusijęs su Vladimiru Putinu.
Brussels Mussels yra belgų virtuvės restoranas, ir jei jūs galvojate, kad belgų virtuvė yra vien geldelės, tai jūs labai klystate. Tai aukštosios virtuvės ir daugybės labai aukštos klasės restoranų šalis, ir Briuselis yra nepalyginamai draugiškesnis valgytojui, negu Paryžius, kuris yra pasipūtęs ir pervertintas. Už tai, kad propaguoja Lietuvoje užsienietišką virtuvę, restoranas gauna antrąjį garbės tašką.
Man paliko labai didelį įspūdį tai, kad restoranas yra visiškai sintetinis, sukurtas nuo nulio, naujame pastate (kuris yra vietoj prakeikto Žalgirio stadiono, gerai, kad jį nugriovė, tesvyla tas stalininis sovietinis siaubas pragaro liepsnose, reikia dar daug ką nugriauti, ypač Vilniaus oro uosto senuosius pastatus, bet čia jau kita šneka). Brussels Mussels padarytas, kaip tie dideli restoranai Vakaruose, kurie imituoja tam tikrą regioną, tam tikrą epochą, ir yra visiškai naujai pastatytose patalpose, ir visas autentiškumas sukuriamas dirbtinai, pagal planą ir brėžinius. Man tai labai patinka. To daug esama Amerikoje, kur senovės yra labai nedaug, ir ji nelabai sena, todėl viskas konstruojama naujai, modeliuojant ir imituojant. Tai labai šaunu, nes mes visi susigalvojame gyvenenimą ir svajones ir pagal juos formuojame realybę aplink save.
Todėl Vilniuje turėti erdvų belgiškai atrodantį restoraną yra neapsakomai šaunu - su visais čiaupais, užsienietiškomis iškabomis ir importuotu dekoru; ten susidaro įspūdis, kad esi tikrai didmiestyje. Aš suprantu, kad kartais daugeliui yra vietos ir noro ir mažiems restoranėliams (daugumas Vilniaus restoranų yra tokie, keturiasdešimt vietų ir mažiau), bet taip noriu kartais pasijusti Vilniuje, kaip didmiestyje, kaip didelėje Europos kryžkelėje, kaip mieste, kuris niekada nemiega, kur yra dešimtys kalbų ir kertasi daugybė kelių, kur yra viso pasaulio įtakos ir skersai išilgai vaikšto įvairių šalių ir kultūrų gyventojai.
Aš žinau, kad nedidelis šiaip mokslas yra skanias midijas pagaminti ir skanias bulvytes fri iškepti, bet kodėl tada šitai nedaugelis sugeba pasiekti? Midijos buvo sultingos, o kario, chorizo dešros ir grietinėlės padažas buvo puikiai subalansuotas ir sproginėjo skoniu, švelnumu ir jaukumu (11 EUR už porciją nėra nei daug, nei nepadoru, apskritai, Lietuva yra nebrangaus valgymo šalis, nebent brangesnėse nesate buvę). Tai buvo toks žiemiškas patiekalas, kad priminė Kalėdų eglutes, naujametinę nuotaiką, gerumą ir atsipalaidavimą. Žinau taip pat ir tai, kad grietinėlė viską pataiso - tai ir gerai, kad jos pripylė. Du dalykai tinka prie visko: grietinėlė ir šoninė.
O bulvytės, klausykit, jos atitiko klasikinę gėrio formulę: traškios išorėje, minkštos viduje, teisingai sūdytos. Ar šis restoranas kažką daro gerai? Beveik viską, tik galėtų dar ir man neskirti skirtingo aptarnavimo, nes kaip čia yra, kad vienoks staliukas yra pasiūlomas, kai žmonės ateina be manęs, o kai po penkių minučių aš pasirodau, jau atsiranda ir geresnis? Neturėtų taip būti. Aš tik žmogus, nors ir garsus ir įtakingas. Čia tik taip svarstau balsu.
Waterzooi, belgiška sriuba, kuri gaminama su jūrų gėrybėmis, kiaušinio tryniu ir sultiniu, buvo ir delikati, ir turtinga tų pačių jūrų gėrybių (negaliu pakęsti, kai įmeta dvi krevetes ir vadina jūrų gėrybėmis, kokios čia gėrybės, čia skurdybės nebent), bet svarbiausia, tiršta, tiršta, tiršta, yra angliškas žodis „rich”, kuris reiškia ir turtingumą, ir patiekalo sodrumą, niekaip jo neišversi į lietuvių kalbą, bet ta sriuba buvo tai, ir mes negalėjome sustoti jos valgę. Jei iš manęs būtų atėmę šaukštą, aš būčiau ją gėręs, kaip sultinį, kriuksėdamas iš laimės, kaip tas laimingas oposumas, sterblinis Kalifornijos žvėrelis, kuris neskubėdamas šiandien bėgo per gatvę ir nulindo į augmeniją prie paplūdimio, kai išėjau pasivaikščioti savo miestelyje.
Kukuliai buvo visiškai naminis patiekalas, jie plaukė gardžiame grietinėlės padaže, o bulvių košė buvo kaip mylimosios bučiniai, dar ką nors kitą parašyčiau čia apie tą švelnią ir goslią bulvių košę, bet tiesiog neleidžia man padorumas visų palyginimų naudoti, kurie ateina man į galvą. Šitoks restoranas galėtų puikiai gyventi ne tik Vilniuje, bet ir Vakarų Europoje, ir Amerikoje jis būtų savo vietoje, aš jums sakau, atsakau ir pažadu.
Dar ten buvo aštuonkojis, kuris buvo iš geriausiai iškeptų aštuonkojų Lietuvoje. Aštuonkojį kepti nėra paprasta, lengva jį perkepti ir sugadinti, bet čia niekas nieko nesugadino, čia viskas buvo idealu, ir devyniolika eurų už šį patiekalą nėra per daug.
Dviese už vakarienę sumokėjome 72 eurus ir arbatpinigius, ir tikrai verta kiekvieno euro. Labai daug džiaugsmo, labai gera nuotaika, puikiai pataikyta į visas natas. Ir ne mėgėjų saviveikla, ne hipsteriai su skardinėmis ir ironiškomis lėkštutėmis, o profesionaliai padaryta vieta su didelėmis investicijomis ir gerai apgalvotu valgiaraščiu. Aš šito buvau pasiilgęs. Penkios žąsys iš penkių.
Dabar, 2020 metais, tai bus mano naujas kriterijus: gerai vertinsiu restoranus, kurie bus kuo mažiau panašūs į lietuvišką praeitį ir mus ves kuo arčiau Vakarų, ir kuo labiau profesionalūs, o ne mėgėjiški ir žaidžiantys restorano žaidimus arba tarnaujantys svajotojų saviraiškai. Toks mano nusiteikimas, įkvėptas amerikietiško oro, vandens ir maisto. Dar kartą visiems linkiu labai gerų metų.
Brussels Mussels, Rinktinės g. 5, Vilnius. Tel. +370 617 93777. Facebook profilis: https://www.facebook.com/musselmongers
Nuo pirmadienio iki trečiadienio - nuo 10:00 iki 22:00, ketvirtadieniais ir penktadieniais nuo 10:00 iki 01:00, šeštadieniais nuo 11:00 iki 01:00, sekmadieniais nuo 11:00 iki 20:00.
