Jei nerasite kažko, kas jums patinka, neverta piktintis: tai mano sąrašas, jis subjektyvus, ir kas čia nepataikė, tas ir nenusipelnė būti įtrauktas.
Šie metai buvo geri Lietuvos restoranams. Svečiai turi vis daugiau pinigų ir vis labiau nori juos leisti geram maistui. Dar kartą pasimatė tiesa: gastronomijos ir aptarnavimo pokštai, vakarienės pasipuošus vienodais drabužiais, dekoratyviniai dūmai prie stalo, klounada vietoje maisto ruošimo ir neva šmaikštūs maisto pavadinimai nusibodo ir gali pralinksminti nebent mažai mačiusius provincialus, o šių laikų valgytojams norisi stiprios gastronomijos, aiškių skonių, gerai ištobulintų receptų, kur nieko nėra atsitiktinio.
Dar vienas dalykas: degustacinės vakarienės su visa patiekalų programa gana pabodo. Žmonės nori valgyti, ne ragauti tris kąsnius.
Brussels Mussels, Vilnius. Belgiškos virtuvės (sakykime taip – midijų) restoranas nustebino: kokybė išskirtinė, o patalpos naujuose pastatuose, iškilusiuose nugriovus prakeiktą „Žalgirio” stadioną, yra ne sintetinės, kaip galėjo atsitikti, bet jaukios, erdvios ir pristato Vilnių, kaip didmiestį. Pagaliau.
Greita Sraigė, Vilnius. Nelauktoje vietoje, Dvarčionyse, atsiradęs maisto pardavėjų restoranas (jie turi dar ir parduotuvę Halėje) yra pamokomas pavyzdys, ką galima padaryti, kai tikrai myli maistą ir gamini ne madingas fantazijas, o tvirtai atkaltus tradicinius prancūzų, italų ir ispanų namų virtuvės receptus. Jausmas, lyg būtum pas draugus, kurie labai gerai moka gaminti ir turi iš ko. Vieta ilgoms vakarienėms ir pokalbiams.
Keturi, Palanga. Taip, pagaliau sulaukėme. Palangoje valdo, žinoma, Sabonių „Pušų paunksnėje”, bet restoranas Keturi, moderniai interpretuojantis Meksikos skonius, laiko smūgį. Meniu nėra silpnos vietos, jie kala į tarpuragę ir, maža to, sugeba kažkokiu būdu gaminti vieną geriausių jautienos kepsnių Lietuvoje.
Pink and Yellow, Vilnius. Tų pačių šeimininkų, kaip ir aukščiau aprašytas Keturi, jis sugeba stebinti dar ir tuo, kad dirba per dvi lokacijas vienodai gerai. Kažkokia magija. Aštuonkojis arba kepsnys, ir sriuba su koldūnėliais.
PineWood Bar Lounge, Vilnius. Pušyne prie Nemenčinės plento esanti vieta kibirkščiuoja pilno skonio gastronomija, ne tuščiais prasimanymais. Pasikliaukite jų rekomendacijomis: ten padavėjai gerai išmano savo darbą.
Narushi, Vilnius. Geriausi sušiai Lietuvoje, viskas padaryta ramiai, be pompos ir profesionaliai. Žinote, iš kur jų pavadinimas? Nes šefo pavardė yra Narušis. Mažas restoraniukas su didele ateitimi.
Bon Chop, Vilnius. Mėsininko parduotuvė su keliais staliukais. Geriausius steikus Vilniuje kepa mėsininkai – jie ir Bučeris, apie kurį jau rašiau anksčiau. Jūs manote, kad mėsa iš prekybcentrio ar turgaus tokia pat gera, kaip ta jautiena iš mėsininko, kuri 110 EUR už kilogramą? Klystate. Vieno karto užtenka, kad priprastumėt, kaip prie narkotikų.
Tai kur valgo pats Užkalnis? Kai neturiu daryti apžvalgos, renkuosi tik vietas, kurios geriausios ir nenuvilia niekada. Čia ne reitingas, čia kiekviena vieta turi savo ypatingą priežastį, kodėl ji geriausia.
Nė viena iš šių vietų nėra pigi, išskyrus Pakalnutę Salantuose. Taip yra todėl, kad profesionalūs dalykai dažniausiai kainuoja brangiai. Neieškokite pigesnio pavalgymo, geriau stenkitės daugiau uždirbti.
Tobulas KAUKAZO maistas yra Klaipėdoje, restoranas Pepper Grey. Naujųjų laikų rafinuotas, elegantiškas, subtilus Armėnijos maistas toks, kokio nerasi Jerevane. Aš žinau, aš ieškojau.
Kai noriu PRABANGOS, savo staliuko su vaizdu į Katedrą ir jausmo, kad viskas slysta tobulai, einu į Telegrafą viešbutyje Kempinski, Vilniuje. Pasiruoškite kokį 100 eurų žmogui.
Geriausia PASTA yra Da Antonio, Vilniuje. Tegu rekomenduoja šefas arba, jei norite skonio iš dangaus, gnocchi, bulviniai virtinukai su baltaisiais trumais. Ši klasikinė vieta laiko klasę.
Geriausi CEPELINAI Lietuvoje yra Stiklių Aludėje, kaip ir kiti lietuviški patiekalai. Kur nors kitur vesti svečius iš užsienio yra aplaidumas ir nepagarba. Ne, jūsų mama irgi tokių nepadaro.
KAPOTINIUS geriausiai ruošia Ti’ana Vilniuje. Ten šiaip stipri virtuvė, bet pabandykite būtent kapotinių.
Geriausia ir tikra Neapolio PICA yra Užupio picerijoje Vilniuje.
LIETUVIŠKO NAMINIO maisto šventovė tebėra Pakalnutė Salantuose. Karbonadas ir šonkauliai.
Joël Robuchono, kuris reformavo šiuolaikinę prancūzų virtuvę, mokinys Gerdvilas Žalys gamina geriausią Lietuvoje ir Rytų Europoje BULVIŲ KOŠĘ, ir jis dirba Stiklių restorane. Ateikit nors kartą, pamatysite, kad tai nėra taip brangu, kaip manėte, ir labiau ypatinga, negu tikėjotės.
Geriausias maistas SU VYNU (žinoma, geriau gerkite nealkoholinį) yra Somm Vilniuje. Tai ne užkandukų vieta, tai restoranas. Aš niekada nežiūriu jų meniu ir prašau, kad neštų savo nuožiūra.
Geriausi Lietuvos BURGERIAI yra, be abejo, Bučeryje, Vilniuje. Tai mėsininko, atsakančio už savo produktus, parinkta jautiena.
Kur važiuoju vien dėl maisto 100 km ir ten nakvoju viešbutyje, kad kitą rytą vėl pusryčiaučiau (pusryčiai tik specialiai užsakyti ir tik šefo kvietimu)? Tai vienas geriausių MEKSIKOS restoranų pasaulyje, Agavė – Kaune, Rotušės aikštėje. Tai ne pupomis aptekęs ir sūrio pritarkuotas neva meksikietiškas „Tex Mex”. Tai Meksikos įlankos, jūrų garbinimo, maistas.
Tai matote, valgyti yra kur, ir ne taip sunku gerai gyventi. Gerų jums ir sočių metų, kad atrastumėte ką nors, ko ligi šiol dar nežinojote, paskanautumėt, ko neskanavote, nukeliautumėt, kur dar nebuvote. Ir atsargiau per naujus su petardomis ir fejerverkais: kaip ir šampano kamščio šaudymas į lubas, šios pramogos geriau tebūnie paliktos praeityje, kaip ir filmas „Po pirties“.
