Nebejuokausiu apie Cepeliniškes, Katunskytės koncertus, šlepsinčias plastmasės tapkes Dr. J. Basanavičiaus gatvėje, nes visus tuos juokus jūs jau žinote, ir man dar jų prireiks kitais metais. Tie bajeriai yra kaip pūslelinė: jie nuolatos sugrįžta (kaip ir šis šposas apie pūslelinę).

Prieš kelis mėnesius Šiauliuose buvau restorane „Trys“, beje, labai smagus restoranas ir įrodymas, kad galima valgyti ir Šiauliuose, ir tada parašiau, kad reikia restorano „Keturi“, ir kažkas parašė, kad, girdi, Palangoje jau toks yra. Tąsyk praleidau pro ausis, bet dabar atvažiavome Vėlinių savaitgalio stilingai ir su skoniu praleisti, paklausiau skaitytojų, ką gero išbandžius Palangoje, ir tą restoraną keistu pavadinimu, pasirodo, rekomenduoja daugelis.

Pasižiūrėjau internete – valgiaraštis toks, kad norisi beveik visko (repertuaras atvirai ir begėdiškai meksikietiškas, kas yra džiugu, nes Lietuvoje ta virtuvė nėra gausiai parodoma, nors geriausias Lietuvos restoranas tebėra būtent meksikietiškas, Kauno „Agave“), bet aš visada esu įtarus. Gali būti labai gerai, bet ne faktas. Ir Palanga nėra tokia vieta, kur kam nors yra labai lengva surinkti ir išlaikyti specialistus. Todėl buvau įtarus ir skeptiškas, kaip tas bjaurus Užkalnis, kokį mane kartais įsivaizduoja žmonės.

Užkalnis apsilankė restorane „Keturi“
Foto: Andrius Užkalnis

Interjeras paprastas ir gana konceptualus, bet man abejonės dingo iškart, kai tik pradėjome bendrauti su padavėja. Aš iškart pagalvojau, kad ji per gerai dirba, kad Palangoje būtų tik šiaip padavėja, ir, pasirodo, neklydau: tai buvo savininkė, bet dirbanti ir salėje (jei savininkas pats būna salėje, tai puikus ženklas apie restoraną, nors dar ir ne garantija).

Mus aptarnavusi moteris puikiai jautė balansą tarp betarpiškumo ir oficialumo (nėr blogiau, kai padavėjas įšoka į familiarumo roges, tada nežinai, kur akis dėti) - ji ir bendravo daug, ir distanciją palaikė, iš jos reikėtų mokytis ir mokytis daugeliui vargšių ir nabagų, kurie savo vaidmenyje nesigaudo ir kurių šeimininkai nemoko.

Dar iš šio restorano galima mokytis staliukų užsakymo internetu. Nežinau, kodėl Lietuvoje, kuri didžiuojasi savo technologijomis, to nėra visur ir visada, ir vietoje patogumo reikia skambinti ir kalbėti su čiūčela arba grybu, kurie net restorano pavadinimo nesugeba pasakyt, tik „alio“ ir nustemba, kai paklausi, ar čia restoranas.

Užkalnis apsilankė restorane „Keturi“
Foto: Andrius Užkalnis

Bendrai žinau, kodėl taip. Nes mes savo įsivaizdavime esame greičiausio interneto ir Atlanto nugalėtojų tauta, o realybėje – tik burokų ir plūgų šalis, kurios rimčiausias pasididžiavimas yra pyragas šakotis.

Bet šitame restorane viskas buvo smagu, nuo pat pradžių, o kai kurie dalykai buvo nežmoniškai geri. Gvakamolė buvo netradicinė, su kažkokiu lyg salsvu, lyg marinuotų agurkėlių aidu, ir tai nebuvo blogai, bet aš gal kitaip tą gvakamolę gaminčiau, nekritikuoju, tik sakau. Aš ta prasme esu labai išpaikintas, nes pas mus Los Andžele, žinokit, avokadai tai ohoho, ne tie akmenys ir bulyžnikai, kuriuos pas mus parduoda. Bet kukurūzų traškučiai buvo elitiniai, užaštrinti, skoniu traškantys, ir svogūnų džemas lyg meksikietiška daina per gomurį slydo.

Man labai patiko takai (tacos) su plėšyta antiena ir saldžia salsa, tostados su tuno tatakiu buvo mažiau subalansuoti, nors pats tunas, vos iš šonų pašildytas, buvo nepriekaištingas, tikrai ponams tinkamas, bent jau tokiems, kaip aš, bet prie kieto papločio man nederėjo. Ai, čia smulkmena.

Užkalnis apsilankė restorane „Keturi“
Foto: Andrius Užkalnis

Tuno tartaras (11 EUR) buvo dieviškas – pasirodė visas tuno delikatumas ir kartu tvirta tekstūra, kiekvienas gabalėlis buvo lyg Dievo peiliu atpjautas. Jūs niekada nepagalvojote, kokie peiliai Dievo virtuvėje? Aš manau, kad tokie prabangūs, su raštuotom geležtėm, kaip tose įkyriose Feisbuko reklamose.

Antienos ir saldžiųjų bulvių sriuba su rūkytos antienos gabalėliais ir kiek paskrudintais njokiais (gnocchi, kuriuos lietuviai dažnai vadina gnočiais, nedarykite taip niekada, nes būsit kaip tie kaušai, kurie sako “Lambordžini”) buvo jauki, pilna kvapo, kaip artimųjų meilė ir švelnumas, grįžus į šiltus namus su pakurtu židiniu iš lapkričio lietaus.

Nuo rizoto (nevadinkite jo daugiaryžiu, nes būsite kaip tos paveldo iškasenos ir kalbos naikinimo raganos, kurios saugo paminklą Petrui Cvirkai kaip vertybę) – ir kalmarinio (15 EUR), ir, o Dieve, vegetarinio (10 EUR) mes alpome ir galvom lingavom, kaip gerai, kaip gerai, kaip jie taip gali skaniai gaminti.

Juodadėmė menkė buvo paprasta ir kompetentingai pagaminta, bet neišsiskirianti niekuo, užtat jautienos išpjova buvo fantastinė, ir kaina juokinga (21 EUR už tokios geros mėsos gabalą yra per mažai, restoranui patarčiau šiek tiek patiekalą pabranginti, nes paskui žmonės galvos, kad gal čia labdara užsiiminėjama – aš rimtai sakau).

Manęs klausė, kaip kepti, aš sakau (o aš visada taip kalbu): kaip šefui atrodo, taip tegu ir kepa. Juokiasi, sako, tada bus mėlynai (blue rare yra specifinis itin lengvas mėsos apkepimas), ir ką jūs galvojate, buvo tikrai mėlyna ir violetinė ta jautiena viduje, žiūrėkite nuotrauką. Kažkas pas juos virtuvėje labai gerai vyksta.

Ir dar desertas – lazdyno riešutų cremeux, čia toks ponų patiekalas, būtinai paragaukite: skonis kaip riešutų kremo ir dar kažkiek virto kondensuoto pieno, kaip man pasirodė, keturiese sudorojome akimirksniu, nors jau buvome prisivalgę, bet kai kurie mūsų tarpe turi desertui atskirus rezervinius skrandžius. Ir kitas desertas, obuolinis, buvo irgi nuostabus, kaip čia jums jį aprašius, na, toks obuolinis, ir su traškančiais karamelizuotais lazdynų riešutų gabaliukais.

Užkalnis apsilankė restorane „Keturi“
Foto: Andrius Užkalnis

Keturiese sumokėjome 187 eurus ir palikome 28 eurus arbatpinigių, gal ir daugiau reikėjo palikti, dabar galvoju? Nors ne, normaliai.

Atsimenate, antraštėje sakiau, kad Užkalnio apsilankymas baigėsi skandalu. Oi tas Užkalnis skandalistas ir balamutas, galvojate jūs, visur jis prisidrba, kaip tikra aikštinga žvaigždė. Ot ir ne. Skandalas buvo toks, kad buvo skandalingai gerai, mes su kitais svečiais negalėjome sustoti kalbėti, kaip yra jėga, kad net tokioje Palangoje bum ir atsiranda stiprios vietos, ir nušvinta, kaip kokia ankstyva Kalėdų žvaigždė, va toks meksikietiškas žiburys ir todėl yra dar viena priežastis šypsotis.

Penkios žąsys iš penkių, ay caramba, kaip sako Bartas Simpsonas.

Restoranas 4, Birutės alėja 26, Palanga. Tel. +370 604 78462. Facebook profilis: https://www.facebook.com/Restoranas4/

Nuo pirmadienio iki ketvirtadienio: nuo 17:00 iki 22:00, penktadieniais nuo 17:00 iki 02:00, šeštadieniais nuo 11:00 iki 02:00, sekmadieniais nuo 11:00 iki 21:00