Tiesa, dar ir lakštinių yra neblogų įsigyti, bet tų jau reikia penkiasdešimt kilometrų važiuoti, visai prie Adrijos jūros. Dar labai geros kiaulienos dešrelės, salsiccia, su pankoliais - iš jų ir šoninės ir dar iš saldžiųjų pomidorų verdame namie valgyti nežmoniškai skanų padažą, kuris su brangia šviežia pasta yra kažkas tokio vakarais, kai grįžtame iš paplūdimio. Vanduo šiltas, žmonių labai nedaug, pliažo baras pilsto gėrimus, ko Lietuvoje jau greitai nebebus (ne todėl, kad žiema atėjo, o todėl, kad valstiečiai visus prablaivins), automobilio parkavimas prie smėlio trys eurai visai dienai, ir čia tik tiems, kas tingi pasistatyti už trijų kvartalų visai nemokamai. Taip ir vargstam.

Užkalnio Žąsys Bistro restoranui
Foto: Andrius Užkalnis

Ir dar savo artimiausiame pajūrio miestelyje (kuris ir yra penkiasdešimties kilometrų atstumu), Giulianova, radome du restoranus, įtrauktus į “Michelin” gidą. Vienas išėjęs atostogų iki mėnesio pabaigos, tai paskui į jį nueisim, o kitas dirba. Įtraukimas į “Michelin” gidą yra dar ne žvaigždutė, bet jau didelis pasiekimas (Lietuvoje tokių dar nėra nei vieno, ir greitu laiku nebus, nes Lietuvos valdžia niekada nesiims susitarti su gido leidėjais ir paremti juos šešiaženkle suma, kad jie atsirastų Lietuvoje). Dar jums papildoma informacija: “Michelin” gide garsiosios žvaigždutės yra pavaizduotos visai ne kaip žvaigždutės, o tokios dailios gėlytės.

Nors kaip čia pasakius - “restoranas dirba”. “Bistrot 900” Giulianova mieste atidarytas svečiams po nepilnas tris valandas kiekvieną vakarą, ir meniu tik degustacinis - trijų lygių, nuo keturių iki septynių patiekalų, nuo 39 iki 65 eurų vienam žmogui, ir su viena sąlyga, kad jeigu du žmonės valgo kartu, kiekvienas jų turi užsisakinėti tokius pačius patiekalus, kad per daug neišpuiktų.

Labai gerai matyti, kaip veikia restorano gyvenimą įtraukimas į “Michelin” gidą: anksčiau tas septynių patiekalų valgiaraštis kainavo 58 EUR, gauni palaiminimą, ir drąsiai užsimeti plius penkiolika procentų. Jeigu kada nors gaus žvaigždutę, kainos dvigubinsis. Nes svarbiausio pasaulio gido prisilietimas didina paklausą, o padidėjusi paklausa iškart atsispindi kainose. Tai nėra nei gerai, nei blogai. Tiesiog tokia ekonomika. Man prieš pora savaičių sakė vienas garsių šefų iš Prancūzijos, Jean-François Rouquette, vadovaujantis “Park Hyatt” viešbučio Paryžiuje, Vendôme, restoranui “Pur’” ir daugelį metų konsultuojantis “Stiklius” (dėl to su juo Vilniuje ir susitikau) - gali ką nori sakyti apie šefų pamišimą dėl “Michelin” gido, gali jo nemėgti, bet gidas turi didžiulę įtaką ir maisto gamintojams, ir valgytojams, ir šis dalykas nepasikeis.

Pats virtuvės viršininkas “Bistrot 900” restorane, Enzo Di Pasquale, vaikšto po salę ir labai itališku pavyzdžiu dirba viską, kartu su vienintele padavėja: ir patiekalus atneša, ir apie juos papasakoja, ir vyną parenka (jeigu turėtų bent vieną “Michelin” žvaigždutę, tai greičiausiai būtų restorane ir someljė). Šefas ir lėkštes nurenka, kad tuščiomis rankomis į virtuvę neitų: tai labai itališka, nėra negarbingų darbų ir per prastų funkcijų restorane.

Užkalnio Žąsys Bistro restoranui
Foto: Andrius Užkalnis

Interjeras minimalistinis, lentynoje šefui dovanotos garsių kitų šefų kulinarines knygos ir paprasti, bet labai patogūs baldai. Valgiaraštis yra nuostabiai eklektiškas ir remiasi į dvi geriausias pasaulio gastronomines tradicijas - italų ir japonų.

Viena problemų (o net ir tokiame restorane būna problemų) buvo vyno derinimas - kai labai skirtingi patiekalai, norisi ko nors universalaus, o šefas norėjo, kad derintume vyną prie konkretaus patiekalo. Galiausiai jis nusileido ir gavome vyną iš Italijos šiaurės rytų, vadinamąjį oranžinį, kelių vynuogių mišinį (tokį, kuriame maišomos ir desertinės vynuogės, ir tokios, iš kurių paprastai gaminamas sausasis vynas), ir tai buvo labai brutalaus skonio, per aštuonerius metus praradęs vaisiškumą, bet įgavęs nuo bradinimo tonas odos, tabako ir kitų charakteristikų vynas, kuris kvepėjo taip stipriai, kad, atrodė, mes geriame kvepalus (man tai nebūtų pirmas kartas). Gaila, negaliu rašyti pavadinimo dėl galiojančių įstatymų, bet jeigu nueisite į tą restoraną ir paklausite, ką gėrė Užkalnis ir jo draugė, tai jums kaip mat atneš. Nemokate itališkai pasakyti “Užkalnis”? Tiesiog parodykite į mano portretą, kuris tuo metu ten jau bus pakabintas.

Iš septynių patiekalų (o tai nejaugi mes imsime mažiau) man labiausiai patiko - ne eilės tvarka - malta žalia ėriena, agnello, gardinta pomidorais, suformuota į kotletuką ir padėta ant švaraus plataus kaulo. Jeigu šuniukams taip pat skanu kaulai, kaip buvo man, tada ašį juos suprantu.
Antroje vietoje buvo patiekalas, kuris vadinosi “Il Tempo” (laikas) - ten buvo menkės gabalėlis, padėtas ant saldžiausiųjų San Marzano pomidorų pagrindo ir su kefyro padažu. Tai buvo pietinės Italijos esencija, skonio bombikė, smūgis į gomurį.

Užkalnio Žąsys Bistro restoranui
Foto: Andrius Užkalnis

Neįtikėtinai japoniškos buvo šukutės su dashi, žuvies sultinio padažu - tai buvo visiškai rytietiškas patiekalas, persijotas per italo supratimą apie jūros maistą. Netikėkite, kai jums kalbą apie maišytą, arba sulydytą, “fusion” virtuvę - tokio dalyko nėra, yra tik išsidirbinėjimas, bet gali būti, kaip šiame restorane Italijoje, apibrėžtos virtuvės patiekalas su kitos įtakos atspalviais.

Dar buvo ir fantastiški, nuostabiai kietai išvirti makaronai-sraigteliai, kuriuos mes pavadinome ne “al dente”, bet “al dente al dente”, ir kurie Lietuvoje daugelio turbūt liktų nesuprasti nei per kur, su saldžiųjų česnakų padažu, ir man ypatingai radikaliais pasirodę mėlynieji svogūnai, tiksliau, jų šerdys, su juodosiomis pupelėmis ir garstyčiomis - tai buvo kažkas tokio itališkai lietuviško, skonio vienoje lėkštėje būtų užtekę visai lietuvių puotai. Paskutinio patiekalo sunkiai beprisimename - tai buvo midijos, gardintos bulvių, provolonės sūrio ir Sičuano pipirų aštriu padažu, bet jau buvome persivalgę. Septyni patiekalai, ir kur mums viskas telpa? Atsakykite.

Užkalnio Žąsys Bistro restoranui
Foto: Andrius Užkalnis

Restoranas turi net kelių skirtingų pupelių kavos meniu - galima išsidirbinėti. Mes abu pasiėmėme dvi skirtingas Etiopijos pupeles ir pamatėme, kaip jos gali skirtis. Gali. Pabandykite ir jūs, ypač jei ligi šiol manėte, kad visa kava vienoda.

Dviese sumokėjome su tuo buteliu vyno (už nuostabiai kuklią 44 eurų sumą - parduotuvėje jis kainuoja 31 EUR, taip kad antkainiams tame restorane dar labai yra kur augti - Londone užsimeta nuo 250 iki 350 proc. antkainį) vos 185,50 EUR ir dar arbatpinigius, ir aš manau, kad turėjome nuostabų vakarą restorane, į kurį noriai grįžtume dėl daugelio patiekalų.

Užkalnio Žąsys Bistro restoranui
Foto: Andrius Užkalnis

Koks įvertinimas? Penkios žąsys iš penkių, pagal mano sistemą: nes tikrai priekaištų ženklių nėra, o miestelis daug netektų, jei to restorano nebebūtų. Linkiu jums, kad ir jūsų penktadienio vakarai būtų tokie.

Bistrot 900, via Galileo Galilei 226, 64021 Giulianova, Italija. Tel. +39 085 800 7494. Tinklalapis:

http://www.ristorantebistrot900giulianova.it

Facebook profilis: https://www.facebook.com/RistoranteBistrot900/

Kasdien nuo 19:45 iki 22:30