Tai bus istorija apie tai, kaip kuo mažiau šalyje būni, tuo geriau pradedi matyti kai kuriuos jos dalykus. Paskutinį kartą buvau Lietuvoje mėnesį, ir tai buvo prieš du mėnesius. Ir to mėnesio pabaigoje buvome nuėję į greito Azijos maisto restoraną, ir man viskas ten pasirodė gerai ir skanu. Ir darbas virtuvėje buvo sutvarkytas, ir mandagūs visi, ir malonūs. Ir svarsčiau jiems duoti puikų įvertinimą.
Nes per ilgai buvau buvęs Lietuvoje, kur įpranti džiaugtis mažais dalykais. Lietuvos restoranai, išskyrus retas išimtis, tokias, kaip “Stikliai”, “Agave” Kaune arba “Kempinski”, arba “Da Antonio”, ir dar keli paminėtini restoranai, kur visos patirtys ir profesionalumas yra atvežti iš užsienio - kaip tas vaikas, kuriam plojama rankomis, kai tik nepargriuvęs pereina kambariu arba sugeba suvalgyti sriubos lėkštę, neišsivertęs ant savęs. Visi ploja ir šaukia, kaip gerai. Nes geriau nematė ir nežino.
Paskui išvažiuoji į ten, kur valgymo civilizacija yra kituose šviesmečiuose, ir supranti, ne, broliai ir seserys, Lietuva kol kas yra niekur, kiek tai susiję su maistu. Ji tinkama šalis pavalgyti, bet ne kryptis gastronominei kelionei. Mes galime nustebinti žmones cepelinais ir šaltibarščiais, bet tai turbūt bus ir viskas. Ne, dar galima nustebinti žmones tais lietuviais, kurie sako, kad skaniau, negu pas mamą, jie niekur nėra valgę (tai ženklas, kad jie tikrai nieko nebandę gyvenime), ir sako, kad ten, pas jų mamą "visi pirštus laižosi". Tai matyt tikrai ne kokia ten šeima, jei žmonės pirštus laižosi, kai turėtų servetėlėmis naudotis. Gal dar ir valgo rankomis, nes įrankių neturi.
Restoranas "Awokado" (taip, pavadinimas taip užrašytas) yra Azijos lakštinių restoranas (noodle bar) ir yra, pasirodo, tinklas: dvi vietos Vilniuje ir viena - Kaune. Pakartosiu dar kartą: tinklinis - nieko blogo. Labai dažnai gali padėti kokybei. Amerikoje daugybė puikių restoranų yra tinkliniai. Pavyzdžiui, turbūt pats brangiausias burgerių restoranas "Umami Burger" (pavalgyti dviese - virš penkiasdešimties dolerių) irgi yra tinklinis, ir tai nekenkia nei stulbinamai jo kokybei, nei aptarnavimui, nei skoniui. Geriausi pasaulio japonų makaronai 60 valandų virtame kiaulienos sultinyje ("Tsujita LA") irgi turi kelias vietas Los Andžele. Mes pasirinkome restoraną prie geležinkelio stoties, Sodų gatvėje.
Norėjau jų klausti, kodėl toks keistas žodžio "avokadas" rašymas (angliškai juk yra "avocado"), paskui pats supratau, kad čia taip gudriai įpintas žodis "wok", tai yr, tokia apvali azijietiška keptuvė, ant kurios, labai įkaitintos, gaminamas maistas, nė sekundei jam neleidžiant gulėti, tik visą laiką jį vartant ir mėtant. Neklausiau, kaip avokadas susijęs su Azijos virtuve - nes jis, mano supratimu, nesusijęs.
Valgiaraštyje - wok patiekalai, kitaip tariant, kepti su daržovėmis ir pasirinktais padažais ir su pasirinkta mėsa arba jūros gėrybėmis arba visai be mėsos makaronai, ir sriubos - azijietiškos su makaronais. Viskas.
Aptarnavimas: puikus. Ramus, savimi pasitinkintis elgesys, padavėja, priimanti užsakymą, neišsidirbinėja ir nesimaivo, nesako, kad "čia viskas skanu", nesako paklausta "kaip kieno skoniui", tiesiog yra savo vietoje ir ramiai bendrauja. Tai taip retai pasitaiko, kad norisi vien už tai medalį duoti.
Stikliniai makaronai Royal Tom Yum sriuboje (5,50 EUR) - sodrus skonis, gerai nuvirusi vištiena (tikrai ne pati pigiausia, nors ir ne kosmosas), stambios krevetės (ne kokios ubagės) ir makaronai pakankamai kieti, "al dente", nepaisant lietuvių skonio ir keisto pomėgio makaronams, išvirtiems iki košės konsistencijos.
Udon makaronai su raudonuoju kario padažu - raudonasis karis tiesiog toks, kaip būna visuose normaliuose restoranuose, kur duoda standartinį karį, vėl didelės krevetės; tačiau ir variantas su krevetėmis, ir variantas su kiauliena abu pasižymėjo tuo, kad ir krevečių, ir kiaulienos buvo smarkiai pagailėta. Ne karo metas juk, ir nors suprantu, kad restoranui reikia iš kažko gyventi, bet toks laboratorinis matavimas nelabai gerą įspūdį palieka.
Dviese sumokėjome juokingai mažą sumą (24,10 EUR) ir dar šiek tiek arbatpinigių, be ar gavome fantastinį pavalgymą? Jeigu lyginsime su pasiūlymais Lietuvoje, taip, buvo labai gerai, gal net geriau, negu 90 proc. visko, kas siūloma, bet ar nors priartėja prie to, ką galima rasti pasaulio kulinarijos sostinėse? Ne, nieko panašaus. Niekas nestebina, prie nieko ypatingai nesinori grįžti - ne todėl, kad būtų blogai, bet todėl, kad gyvenimas per trumpas vidutiniškam maistui.
Kartais pakankama priežastis išeiti yra tai, kad nėra priežasčių pasilikti. Taip pat ir čia: priežastis negrįžti yra tik tokia, kad nėra priežasčių grįžti. Atleiskit, jūs viską darėte neblogai. Jūs esate malonus restoranas, bet aš turiu tokią problemą, kad esu labai daug matęs, kaip viskas būna daroma puikiai, ir "Awokado" nėra tai. Trys žąsys iš penkių.
Awokado, Tel. +370 693 92212. Sodų g. 15, Vilnius. Tinklalapis: www.awokado.lt. Facebook profilis: https://www.facebook.com/awokadonoodlebar/
Kasdien nuo 11:00 iki 21:00 val.
