Nes rašysiu apie Lietuvą tik gerai. Nesuklyskite: Lietuva man yra ne tik šalis, kuri man davė pasą, ne tik Dzūkijos girios, Žemaitijos kalvos arba Aleksotas, kur gamina koldūnus, Lietuva man ir šalis, kurioje geri draugai, kurie visada laukia ir kurie blogo neišmokys. Kad ir jums žinomas Rokiškis Rabinovičius, dar vadinamas Ričardo Savukyno vardu: vienas geriausių lietuviškų publicistų ir populiariosios psichologijos guru, šiandien pažįstamas ir iš TV bei radijo laidų, o prieš dešimtmetį tik per asmeninę pažintį randamas.
Tada, 2009 metais, aš buvau jam pristatytas - pamenu, keistoje ir baisioje aludėje, kurios jau nebėra, ir jis sutiko man, gyvenančiam Britanijoje, padėti organizuoti reklamos kampaniją mano pirmajai knygai, ir užsiimti strateginiais planavimais, purendamas dirvą mano sugrįžimui 2011 metais į Lietuvą. Lietuvoje jis man rodė tokias užeigas, kur pats nerasčiau, ir supažindino su žmonėmis, kurių net neįsivaizdavau esant. Kaip senovinėje Dantės knygoje „Dieviškoji komedija”, kur autorių po pragaro gelmes vedžiojo Antikos poetas Vergilijus, taip ir Rokiškis man rodė šešėlinę Lietuvos pusę - nebūtinai blogą, bet tokią, kurios kiti nemato.
Ir maždaug tais laikais jis man užrodė vietą Fabijoniškių rajone, kuri vadinosi (ir tebesivadina) „Fabai”, kas yra žargoninis to rajono pavadinimas, ir yra šašlykinė-bilijardinė, atleisk Viešpatie. Veiklos rūšies aprašymas skamba kaip iš tamsios praeities, 90-ųjų metų, kai bilijardinėse aidėjo šūviai ir automobiliai niauktais langais ant šaligatvių stovėjo, nes nieko nebijodavo. Tai buvo paprasto vaizdo šašlykinė, šeimos verslas, kur žinovai susėda arčiau židinio, ant kurio kepa mėsa.
Dabar atėjo laikas vėl ten apsilankyti. Ir niekas nepasikeitė: židinys, šalia jo padėtas buitinis fenas, kuriuo pučia orą į anglis, kad smagesnė kaitra būtų. Ir personalas mane pasitinka, lyg nebūtų praėję dešimtmečio. Tiesia ranką, sveikinasi. „Čia šeimos verslas, čia visi savi”, paaiškina man Rokiškis. Ir taip, tiesa, jie šeimos verslas jau nuo 1996 metų, tuoj bus ketvirtis amžiaus, ir jie tokie, kad net neturi Feisbuko puslapio. Bet jie turi geriausius šašlykus Vilniuje, ir, turbūt, Lietuvoje.
Čia užsisakomi šašlykai ir garnyrui marinuotos daržovės. Mes dar užsisakėme charčo sriubos, kuri buvo tobula, tokio aitrumo, kuris, regis, būvo laboratorijoje sukalibruota, su lavašo duona, kuri kaip iš vadovėlio. Tik mandagumas mus privertė dorai tą sriubą atsidalinti.
Bulvė, kepta folijoje, buvo praktiškai kreminė, kaip tobulai iškepus. Padažai? Leiskite jiems pasirinkti už jus. Aštri adžika, švelni adžika, sūrio padažas, saulėje džiovinti pomidorai. Ragaukite visų.
Mėsos? Minkščiausia buvo kiauliena. Ėriena visai neturėjo nemalonaus kvapo: reiškia, jaunas gyvulys. Antiena kupina kvapo ir skonio. Kalakutiena mažiausiai įdomi. Rinkitės patys.
Sumokėjome nepilnus €40 ir arbatpinigius. Dviese. Prisivalgėme be saiko. Ar tai viena geriausių Vilniaus vietų? Be abejonės. Rezervuokite stalus, nes eilės stovės ant kelių. Šlovė Vilniui, šlovė Fabijoniškėms, šlovė šiam restoranui. Penkios žąsys iš penkių.
Fabai, Ateities g. 21, Vilnius. Tel: +370 5 273 6464
Nuo pirmadienio iki ketvirtadienio - nuo 11:00 iki 23:00. Penktadieniais nuo 11:00 iki vidurnakčio. Šeštadieniais nuo vidurdienio iki vidurnakčio. Sekmadieniais nuo vidurdienio iki 23:00.