Ne tik stalo puošmena, bet ir sveikatos dozė
Specialistai žuvis skatina ruošti bei valgyti ne tik retkarčiais dėl įvairovės ar stalo puošmenos, bet nuolatos dėl sveikatos.
Statistinis lietuvis daugiausiai žuvies suvalgo būtent šventiniu laikotarpiu. Deja, to mūsų organizmui nepakanka. Medikai rekomenduoja žuvies patiekalus integruoti į savo valgiaraštį bent 2-3 kartus per savaitę. Jeigu tai atrodo sunki užduotis, didžiosios metų šventės gali tapti pirmuoju žingsneliu tikslo link. Vieno valgymo metu lėkštėje turėtų atsidurti bent 150 g žuvies. Toks žuvies kiekis reikalingas organizmui dėl būtiniausių maistinių medžiagų bei pakankamo baltymų kiekio.
Lietuviai dažniau renkasi liesą žuvį, tačiau mitybos specialistai ragina dažniau atkreipti dėmesį ir į pusiau riebias bei riebias žuvis. Jeigu nuspręsite, jog šventės gali tapti puikiu laiku ne tik skonio receptorių pamaloninimui, bet ir organizmo papildymui reikiamomis medžiagomis, toli ieškoti nereikės. Lietuvos žuvininkystės tvenkiniuose išaugintuose karpiuose, plačiakakčiuose, amūruose, eršketuose ar unguriuose gausu omega-3 riebiųjų rūgščių, o pasitelkus įdomius receptus galima paruošti tikrai sveikų ir nuostabių patiekalų.
Rinkitės lietuvišką ir ekologišką
Lietuviai perka įvairias žuvis, vienos populiariausių – sužvejotos ir užšaldytos jūrinės žuvų rūšys arba išaugintos fiorduose ir taip pat iki mūsų atkeliaujančios užšaldytos.
Nors jūros produktai daug kam vis dar siejasi su egzotika, vertėtų išlikti budriems ir nepalikti antrame plane sveikatos. Laisvai vandenyne ir jūrose plaukiojančių žuvų mitybos niekas nekontroliuoja, o tai reiškia, jog, jei plėšrios žuvys maitinasi pesticidais, sunkiaisiais metalais, dioksinais ir kitomis pavojingomis medžiagomis užterštomis žuvimis, šios medžiagos gali atsidurti ir ant mūsų stalo.
Kaip išvengti šių žalingų medžiagų? Atsakymas paprastas – šventiniam stalui rinktis Lietuvos žuvininkystės tvenkiniuose išaugintas žuvis. Lietuvos tvenkiniuose ekologiškai auginamų žuvų auginimas, gyvenimo sąlygos, taip pat ir mityba kontroliuojama, todėl specialistai rekomenduoja drąsiau rinktis lietuviškus karpius, amūrus, plačiakakčius ir kitas mūsų krašte išaugintas žuvis.
Tvenkiniuose, kuriuose auginami karpiai, griežtai draudžiama maudytis, žvejoti ir poilsiauti. Pačios žuvys maitinasi natūraliu pašaru randamu tvenkinyje, o jei jo trūksta, tai tik ekologiškais sertifikuotais pašarais iš ekologinių ūkių. Toks žuvų pasirinkimas garantuoja produktų kontrolę, atsekamumą ir biologinę maisto saugą.
Šviežia žuvis – atgaiva skonio receptoriams
Kokias žuvis pasirinkti, kad gaminimo procesas netaptų fiasko, o rezultatas pranoktų lūkesčius? Parduotuvėse siūlomas rūkytų, sūdytų, šaldytų, atvėsintų ir šviežių žuvų asortimentas įprastai šios užduoties nepalengvina, o kartais galvoje sukelia visišką chaosą. Prieš keliaujant apsipirkti vertėtų žinoti svarbiausias specialistų įžvalgas ir rekomendacijas.
Pastebima, jog dauguma lietuvių vis dar yra linkę rinktis sūrias, rūkytas žuvis. Sveikos mitybos specialistai įspėja, kad toks žuvų apdorojimo būdas nėra pats palankiausias sveikatai.
„Žuvų produktai ir taip turi labai daug skoninių savybių, todėl reikėtų vengti rūkytų ir stipriai sūdytų žuvies produktų. Didelis kiekis druskos maiste žmogaus organizme sulaiko skysčius, o rūkymo metu susidaro kancerogeninės medžiagos, kas, žinoma, nėra sveika. Orkaitėje paruošę Lietuvos tvenkiniuose išaugintas šviežias žuvis tikrai neprašausite. Gaminimo procesas netruks ilgai, o rezultatas maloniai nustebins. Viskas, ko reikia – šlakelis citrinos, žiupsnelis druskos, juodieji pipirai ir jūsų mėgiamos šviežios arba džiovintos prieskoninės žolelės“, – patarimais dalijasi maisto technologė Raminta Bogušienė pridurdama, jog taip paruošta žuvis orkaitėje bus tikra atgaiva skonio receptoriams.
Svarstantiems, kurias žuvis pasirinkti – šaldytas, atvėsintas, gyvas iš akvariumo ar tik ką pagautas iš tvenkinių primenama, jog, nors šaldytos žuvys nėra blogas pasirinkimas, tačiau vertėtų atminti, kad jos skoninės savybės ir tekstūra patiekale bus kiek prastesnė nei paruošto iš šviežių žuvų. Šviežių ir šaldytų žuvų sudėtis yra identiška, tačiau atšilimo proceso metu šaldytos žuvys praranda daug ląstelinio skysčio, o ilgesnio transportavimo, laikymo laikotarpiu netenkama dalis naudingųjų maistinių medžiagų, tad tokios žuvys mažiau džiugins gardžiu aromatu ir skoniu, bus kiek sausesnės ir mažiau vertingos.
Tik teisingai išauginta, šviežia, tik ką sugauta žuvis, tinkamai paruošta atskleis visas geriausias savo skonines savybes, turės daugiausiai vertingų medžiagų žmogaus sveikatai, džiugins jus ne tik švenčių metu, bet ir dažniau.
