Lietuvių delikatesas – stintos žvejojamos Kuršių mariose, dažniausiai netoli Pervalkos. Tai yra sezoninė žuvis, kuri valgoma dažniausiai kaip užkandis.
Pasak I. Lankelienės, ruošiant stintas, nederėtų pernelyg persistengti. Reikėtų gerai įkaitinti aliejų keptuvėje ir apskrudinti stintas iš abiejų pusių – tuomet jos bus gardžios ir traškios. Žinoma, skaniausios stintos yra ką tik iš keptuvės, kol dar karštos.
Stintas paruošti galima trimis būdais: marinuoti, sūdyti arba kepti.
Marinuojant naudojamas vyno actas, druska, cukrus ir pipirai. Užtenka palaikyti 2–4 paras ir jau galima ragauti. Jos puikiai dera su lietuvių mėgstamomis bulvėmis su lupena.
Sūdomos stintos gausiai apibarstomos druska, trupučiu cukraus, prispaudžiamos, paslėgiamos. Po 2–3 parų jas galima ragauti. Ypač gardu su juoda namine duona.
Kepamos stintos pabarstomos druska, pipirais, lengvai apvoliojamos miltais ir kepamos keptuvėje gerai įkaitintame aliejuje. Labai gardu su natūraliu jogurtu pagardintais agurkais, krapais, druska ir česnaku.
Pati didžiausia klaida ruošiant stintas – pernelyg daug prieskonių. Šviežia žuvį geriau gaminti paprastai. Be to, kepant ant mažos ugnies, žuvis prisigers aliejaus ir nebus tokia gardi.
Valgyti stintas reikia be galvos ir uodegos, bet jei norima uodegėle pasimėgauti kaip traškučiu, ją galima ir suvalgyti.
Stintų sezono metu nėra sudėtinga jų gauti, tačiau priklausomai nuo metų, stintų kainos svyruoja apie 5–6 eurus.
Nors stintos nėra vertinamos labiau už kitas Lietuvoje sugaunamas žuvis, bet ji yra puikus baltymų ir mineralinių medžiagų šaltinis. Be to, ši žuvis yra lengvai virškinama bei suteikia daug energijos ir neapsunkina organizmo.
