Pasiilgsta lietuviškų patiekalų

Prieš daugiau nei 14 metų Jurga Medžionienė į Norvegiją išvyko aplankyti draugų ir pasižvalgyti – pasaulinė krizė gerų darbo prognozių Lietuvoje nežadėjo. Sėkmė šypsojosi ir moteris netrukus rado darbą. Kol nemokėjo norvegų kalbos, dirbo paslaugų sferoje, o vėliau išbandė save įvairiose srityse – komunoje (savivaldybėje), baldų pramonės, statybos įmonėse, mokykloje vaikus mokė lietuvių kalbos.

Gyvenanti gražioje kalnuotoje vietovėje, esančioje Norvegijos pietuose, lietuvė vietinį klimatą lygina su lietuvišku – panašus, tik, sako, trimis savaitėmis viskas vėliau nei gimtinėje.

Jurga ne veltui ištraukė palyginimą su Lietuva: jos ir mylimo vyro norvego Ingės virtuvėje – taip pat abiejų šalių įtaka.
„Žinoma, mūsų namuose labiau vyrauja norvegų virtuvė, tačiau gaminu ir lietuviškus patiekalus, nes aš jų labai pasiilgstu – cepelinų, koldūnų ir kitų. To, ko negaliu nusipirkti parduotuvėje, visada pasigaminu namuose: surauginu rūgpienį, suspaudžiu sūrį, esu ir kastinį dariusi“, – nemenkais užmojais stebina Jurga.

Kadangi šalis turtinga šviežia žuvimi, jos netrūksta ir ant poros stalo – valgo bent kartą per savaitę. Mėgsta ir mėsos patiekalus – Jurga itin giria žaliavos kokybę, nes Norvegijoje uždrausta gyvulius maitinti antibiotikais, o laisvai auginamos avys ganosi ne tik pievose, tačiau ir kalnuose. Todėl, tikina, gyvulių mėsa yra labai kokybiška, skani ir sezono metu gana nebrangi.
„Man patinka norvegiška virtuvė. Po teisybei, ji nedaug skiriasi nuo lietuviškos – juk klimato zona ta pati, daržovės auga tos pačios, norvegai nuo seno, kaip ir lietuviai, augina kopūstus, morkas, svogūnus, ropes. Kalbant apie mėsos patiekalus norvegai kaip ir lietuviai mėgsta kotletus, ilgai keptą šoninę. Tad mums su vyru labai nesunku rasti viduriuką tarp lietuviškos ir norvegiškos virtuvės“, – šypsosi Jurga.

Iš lietuviškų patiekalų Jurgos vyrui labiuasiai patinka barščiai, duona su česnaku, tinginys – šokoladinius pyragus dievina visi norvegai. Tačiau Inge atsisako valgyti šaltibarščius, ne itin mėgsta tarkuotų bulvių patiekalus – dėl konsistencijos. Norvegai, beje, turi panašų į cepelinus patiekalą, tačiau Jurgos vyras jo nemėgsta.

Paslaptis – pagrindiniai kulinarijos principai

Tinklaraštį „Skanios istorijos“ aktyviai – per dieną iki kelių receptų – pildanti Jurga moka gaminti įvairius patiekalus, tačiau neslepia: jos arkliukas – kulinarija.

„Aš renkuosi gerus, tačiau paprastai paruošiamus valgius. Kaip ir mano vyras sako: kai moki pagrindinius kulinarijos principus, tada gali eksperimentuoti. Ir aš drąsiai eksperimentuoju,“ – sako pašnekovė. Beje, Jurgos vyras – buvęs profesionalus virtuvės šefas, ilgus metus dirbęs Oslo restoranuose ir turintis nemenką patirtį maisto pramonės sferoje.

Pasiteiravus apie kokius kulinarinius principus, kurie maisto gaminimą paverstų paprastu, kalbama, Jurga dalijasi: „Reikia žinoti, kokios mėsos dalys kam naudojamos ir kaip ruošiamos. Tarkime, jautienos išpjova skirta kepimui, jos nereikia virti ar troškint, kitos dalys – troškinimui. Mėsa visada bus sultingesnė, jei iš pradžių ją ant karštos kaitros apskrudinsime – taip jos viduje sulaikomos sultys, o vėliau lėtai ir ilgai troškinsime. Taip pat gerai žinoti, kokios žolelės prie ko dera: tarkime, ėrienai labai tinka mėtos, žvėrienai – kadagio uogos ir aštresni, stipresni prieskoniai. O žuviai ir paukštienai reikia švelnesnių. Žinotina, kad raudonas vynas tinka prie tamsios mėsos, baltas – prie šviesios ir žuvies ir kt.“.

Jurga daug maisto gaminime reikalingų principų išmoko iš savo vyro Ingės. Mėgstanti sukinėtis namų virtuvėje pora yra pasiskirsčiusi sritimis – tarkime, žuvies patiekalus visada ruošia Inge. Šiaurės Norvegijoje, kuri ypač turtinga šviežia žuvimi, augęs vyras žino ne vieną receptą, kaip ją įdomiai ir gardžiai paruošti – jam visada pavyksta maloniai nustebinti Jurgą bei svečius.

„Tarkime, Inge nuostabiai ruošia virtą žuvį – kas man dar nuo vaikystės yra palikę nekokį įspūdį. Inge žuvį verda vos porą minučių, o ir prieskonių naudoja nedaug – tik druską ir citrinpipirius, o skanu – ypatingai. O tada jau „žaidžia“ su įvairiais garnyrais,“ – pasakoja Jurga.

Įdomesnis patiekalas gali gimti kiekvienoje virtuvėje

Kaip viena tinklaraščio „Skanios istorijos“ sekėja pastebėjo, Jurgos maisto gaminimą galima lyginti su laboratorija – regis, autorei niekada nepabosta ieškoti naujų skonių ir receptų.

„Iš tiesų, man nuolat maga vis kažkokį naują patiekalą pagaminti. Gyvename šalia miško, kur uogauju, grybauju, tas gėrybes konservuoju, taigi, turiu visokių „paruoštukų“ ir eksperimentuoju. Mes su Inge mėgstame skaniai valgyti, mums patinka gurmaniškas maistas, tačiau tuo pačiu tai yra gana paprasti patiekalai, kuriuos galima pagaminti kiekvienoje virtuvėje. Tam, kad paruoštume įdomesnį patiekalą, nebūtinai reikia specialaus pasiruošimo ar įmantrių įrankių“, – tinklaraštininkė ragina ir kitus išbandyti vis naujus receptus.

Vienas tokių pavyzdžių – mocarela. Kartą benaršant internete Jurgos vyro akis užkliuvo už naminės mocarelos recepto. „Susidomėjau, perskaičiau kelis receptus, peržiūrėjau italo šefo parengtą video, taip pat norvegišką, kur pateikiamas receptas žingsnis po žingsnio, ir pabandžiau. Rezultatas buvo puikus!“ – pasakoja Jurga.

Tik pašnekovė pastebi, kad gaminant mocarelą reikia enzimų – Norvegijoje jų yra vaistinėse, arba „Vegetable rennet tablets“, kurių galima atsisiųsti. Tinklaraščio sekėjos įvardijo lietuvišką enzimų atitikmenį koaguliantą – stingimą, krešėjimą skatinančią medžiagą.

Nors mocarelos gamybos aprašymas ilgas, Jurga tikina, kad tai gana paprastas receptas, tik svarbu atidžiai sekti jame nurodytus žingsnius.

Naminė mocarela šaldytuve gali būti iki savaitės. O ruošiant sūrį susidariusias pasukas galima panaudoti gaminant prancūziškus la crêpe blynelius.

Naminės mocarelos receptu Jurga dalijasi ir su Delfi Maistas skaitytojais.

Naminė mocarela


Reikės:

4 l riebaus pieno
1,5 a. š citrinos rūgšties
1 a. š druskos be jodo (kitą kartą dėsiu 2 a. š.)
2 ml enzimų (arba koagulianto)

Reikalingos priemonės:

2 puodai, maždaug 5 l talpos
Termometras
Storesnių nenaudotų guminių pirštinių pora
2 didesni dubenys
1 kiaurasamtis, plokščias
1 kiaurasamtis–sietas
Šluotelė maišymui
Švirkštas 2 ml – enzimų/ koaguliantų matavimui (foto matosi, kiek 2 ml yra 1-ame v. š.)

Patarimas: priemones pasiruošti iš anksto.

Kaip daryti:
* Citrinos rūgštį ištirpinti mažame puodelyje su 5 šaukštais šalto vandens.
* Enzimus sumaišyti kitame mažame puodelyje su 5 šaukštais šalto vandens.
* 4 l pieno supilti į puodą ir lėtai kaitinti. Termometras visada turi būti puode. Nuolat maišyti. Pradėti kaitinti ant žemos kaitros. Temperatūra yra labai svarbi!
* Kai pieno temperatūra pasiekia 12 laipsnių, supilti citrinos rūgštį ir gerai išmaišyti.
* Kaitinti toliau ir vis maišyti. Pieną pradės po truputį traukti.
* Kai temperatūra pasieks 33 laipsnius, supilti enzimus ir gerai maišyti 30 sekundžių.
* Nustoti maišyti, pieno masė pradės darytis standi. Sekti temperatūrą. Gal kiek termometrą pakelti/ pajudinti, kad tiksliai rodytų, bet nemaišyti.
* Kai temperatūra pasieks 40 laiipsnių, nuimti puodą nuo kaitros ir uždengti. Taip palikti 10 minučių.
* Po 10 min. galite įsmeigti peilį į masę ir matysite, jog apačioje yra apie 1/3 puodo išrūgų. Masė pagaminta.
* Peiliu rėžkite per masę linijas. Išilgai, o paskui skersai, kad gautųsi rombai maždaug 1.5 cm ×1.5 cm.
* Pakabinkite kiaurasamtį virš tuščio dubens. Į jį plokščiu kiarasamčiu dėkite sūrio masę.
* Dedant sūrio masę, tarp sluoksnių reikia berti druskos. Užbaigti sūrio sluoksniu.
* Leisti sūrio masei nuvarvėti. Išrūgas atvėsinkite, į jas sudėsite mocarelos rutuliukus.
* Antrame puode šildyti vandenį: 3 – 3.5 l. iki 70 laipsnių temperatūros.
* Lengvai nuspausti sūrio masę, kuri yra kiaurasamtyje, taip, kad pasišalintų didžioji dalis išrūgų.
* Į antrą dubenį pripilti šalto vandens. Atidėti.
* Sūrio masę sudėti į puodą su karštu vandeniu. Čia jau naudoti gumines pirštines. Jei sūris pasileis, nepanikuokite, netrukus viskas bus gerai.
* Po 2 – 3 min. išimti rankomis sūrio masę iš vandens. Plokščiu kiaurasamčiu išimti ir masės likučius.
* Rankomis spaudyti, minkyti sūrį, kol bus minkštas ir tąsus.
* Dėti masę į karštą vandenį vėl ir šią procedūrą pakartoti 2 – 4 kartus. Kai spaudysite sūrį, galite ištempti jį ir vėl suspausti.
* Kai sūris bus reikiamos konsistencijos, jį ištempti į plonesnę virvelę ir formuoti norimo dydžio rutuliukus. Juos sudėti į atidėtą dubenį su šaltu vandeniu.
* Kai sūris atvėsta, sudėti į išrūgas arba suvynioti kiekvieną į maistinę plėvelę.
* Laikyti šaldytuve iki savaitės.

„Iš 4 l pieno man gavosi 406 g mocarelos. Labai džiaugiuosi išbandžiusi! Tikrai kartosiu!“ – neabejoja lietuvė iš Norvegijos.
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją