Ir tikrai, kalbant su L. Slavėnu supranti, kad jo gyvenime tokių netikėtų scenarijaus posūkių būta ne vienas ir ne du: darbas tėvo kavinėse, politiko karjera, teisės studijos, emigracija į Jungtinę Karalystę, tarptautinis įvertinimas, neplanuotas grįžimas į Lietuvą, darbas viename žinomiausių maitinimo tinklų, savi restoranai netradicinėse lokacijose ir kitos veiklos, kurias laiko paslaptimi. Visa tai L. Slavėnas jau spėjo įgyvendinti dar iki savo 24-ojo gimtadienio.
Pokalbio pradžioje aišku tik viena – jis nebijo eiti kitiems nepatogiais keliais. Galbūt būtent dėl šios priežasties antrus metus veikiančiame jo restorane – kairiajame Neries upės krante, miškų ir upės vingio apgaubtoje vasaros terasoje lankytojų netrūksta. Nuo miesto dulkių pavargę vilniečiai čia atvyksta paragauti amerikietiško stiliaus šonkauliukų, legendinių miso baklažanų ir kitų puikių vasariškų patiekalų.
Vietoje nenustygstantis tinginys
„Mano asmeninė maisto filosofija yra tinginystė. Visada siekiu, kad maistas būtų kuo lengviau pagaminamas, tačiau nuo to nenukentėtų jo kokybė. Naudoju mažiau ingredientų, tačiau noriu, kad visi skoniai patiekale būtų aiškiai juntami. Kartu man svarbu, kad įdedant kuo mažiau darbo būtų sukurtas maksimalus efektas, t.y. skanus patiekalas, geras aptarnavimas, maloni aplinka”, –pasakoja restorano savininkas.
Kurdamas restorano meniu šeimininkas pagalvojo apie visus: ne tik greito amerikietiško ar azijietiško maisto mėgėjus, tačiau ir vegetarus bei mažuosius lankytojus: „ Mūsų klientas yra žmogus, kuris nori pailsėti gamtoje toli nenuklystant nuo Vilniaus. Esame restoranas gamtoje, kurio pagrindinis klientas – jauna šeima su vaikais. Nepaisant to, nuolatiniai mūsų lankytojai labai įvairūs: nuo „Ruperte” apsistojusių menininkų iki geru oru besimėgaujančio jaunimo. Todėl užsukę pas mus kažką išsirinkti gali ne tik šeimos su mažais vaikais, tačiau ir veganai bei greito ir sotaus maisto mėgėjai”, – sako L. Slavėnas.
Didžioji dalis restorano tiekėjų, kaip tikina jo šeimininkas, tai mažos parduotuvėlės, ūkininkai ir, žinoma, turgus, kuriame L. Slavėnas perka sezoninius ingridientus.
Restorano savininkas pasakoja, kad kiekviename meniu pasirodančiame patiekale siekia pabrėžti lietuviškus ir sezoninius akcentus. Net tuo atveju, kai patiekalas įkvėptas Azijos virtuvės, jis bus pagardintas lietuviškomis žolelėmis ar sezoninėmis daržovėmis ir vaisiais.
Absoliutus restorano favoritas – amerikietiško stiliaus šonkauliai, kurie yra gaminami net 16 valandų. Vietoje gaminami ir naminiai agurkų bei braškių limonadai, kurie būna ypač populiarūs karštomis vasaros dienomis.
„Man nėra svarbu laikytis vienos virtuvės krypties. Meniu sudarytas iš įvairių patiekalų, kurie yra įkvėpti skirtingų pasaulio virtuvių, yra intensyvių skonių, aštrių kvapų ir tvirtų tekstūrų. Didžiausią dėmesį skiriame sezoniškumui, šviežumui ir greitam rezultatui”, – aiškina L. Slavėnas ir pabrėžia, kad jam sunku nustygti vienoje vietoje, o monotonija tiesiog kelia nuobodulį.
Tėvo klaidos neatgrasė nuo restoranų verslo
Restoranų versle L. Slavėnas sukasi maždaug nuo 15 metų. Jo tėvas turėjo kelis restoranus ir užkandines Vilniaus centre, todėl pamatęs galimybę prie šeimos verslo prisijungė ir pats.
„Tėvo verslas mane išmokė, ko reikia nedaryti norint turėti sėkmingą restoranų verslą”, – juokiasi L. Slavėnas.
Paklausus, kaip tokia patirtis jo neatgrasė nuo restoranų, vyras prisipažįsta, kad sezoninis darbas pas tėvą nebuvo rimtas, bet mama buvo žmogus, kuris visada įkvėpdavo įdomiais patiekalais, taip ir atsirado ankstyva meilė maistui, o restoranų pasaulis rimčiau įtraukė šiek tiek vėliau, jau studijų metu.
„Pradėjęs studijuoti teisę ieškojau vakarinio darbo. Taip patekau į prancūziško stiliaus restorano komandą, kur viskas vyko jau kitaip, ir man tai patiko. Ten vadovavau vyninės virtuvei, tiksliau buvau eilinis ir generolas viename. Netrukus atsirado ir ambicija, ir noras siekti daugiau”, – pasakoja L. Slavėnas.
Restoranai jį taip užkabino, kad nepaisant teisės studijų ir pradėtos jaunojo politiko karjeros, siekdamas įgauti daugiau patirties, vyras viską metė ir išvyko į Jungtinę Karalystę, kurioje įsidarbino Mančesteryje esančiame restorane „Almost famous”.
Per pusantrų Britanijoje praleistų metų L. Slavėnas vos po septynių darbo mėnesių su restorano komanda laimėjo „Best casual dining restaurant in North England” apdovanojimą. Pradėjęs nuo paprasto virėjo, lietuvis greitai ir užtikrintai užkopė karjeros laiptais iki virtuvės šefo pavaduotojo (sous chef). O pagaliau gavęs išsvajotą virtuvės šefo (head chef) poziciją L. Slavėnas pajuto, kad čia jau išmoko viską, ką norėjo.
„Padaviau pareiškimą išeiti ir niekam nieko nesakęs grįžau į Lietuvą. Iš tiesų žinojau, kad vienas iš kolegų po kelių mėnesių planuoja atidaryti naują restoraną, kuriam norėjo, kad vadovaučiau aš. Prieš naują iššūkį norėjau pailsėti. Tačiau vieną dieną sulaukiau skambučio iš restoranų tinklo „Jurgis ir drakonas”. Taip prisijungiau prie jų komandos. Įsisukus darbams taip į Jungtinę Karalystę ir nebegrįžau, o netrukus atsirado ir pirmas mano paties restoranas ant ratų. Pradėjau dirbti su veiklos optimizavimu, kaštų mažinimu ir meniu kūrimu, taip padėjau ne vienam garsiam Vilniaus restoranui tapti pelningu” – pasakoja L. Slavėnas.
Meilė maistui ir politikai
Nuo paauglystės L. Slavėnas domėjosi politika ir buvo vienos politinės jaunimo organizacijos pirmininkas. Pradėjęs studijuoti jaunas vyras tapo politikės padėjėju visuomeniniams reikalams Seime ir turėjo planų studijuoti konstitucinės teisės magistrą bei aktyviai siekti politinės karjeros.
„Šiuo metu nuo savo politinės karjeros nusisukau, nes atradau kažką, kur save įvairiapusiškai realizuoju. Nors politika mane domina, abiejų šių sričių kol kas negaliu kontroliuoti”, - sako L. Slavėnas.
Verslininkas prisipažįsta, kad jam daug kas labai greitai nusibosta. Būtent dėl to jis stengiasi kuo greičiau pasiekti rezultatą ir veikti kuo efektyviau.
Valakampiuose įkurtas restoranas – vienas iš ilgesnių jo projektų, tačiau taip yra, matyt, dėl to, kad kol kas – tai sezoninis restoranas, kuriame kiekviena diena – vis kitokia.
L. Slavėnas pasakoja, kad norėtų, jog restoranas veiktų ir žiemą. „Šiuo metu tai yra mūsų prioritetas. Didžioji restorano klientų dauguma – nuolatiniai lankytojai, kurie vertina kokybišką maistą. Žiemą norėtume išpildyti pop up restorano formatą ir laikinai iš Valakampių persikelti į kitą lokaciją. Šiuo metu ieškome tam tinkamos vietos”, – paslaptingai pokalbį baigia jis.
