Vietinių sugauta žuvis – dėmesio centre
Prekybos tinklo „Iki“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė atsiųstame pranešime teigia, kad įprastą žuvų pasirinkimą prekybos tinklo parduotuvėse sudaro lydeka, lynas, karšis, plakis, kuoja ir žiobris, tačiau asortimentas yra pildomas nuolat.
„Karšis, kuoja ir plakis – ežerų žuvys, kurios yra perkamiausios visais metų laikais, o tokios žuvys kaip perpėlė ir vėjažuvė tampa populiarus pasirinkimas išskirtinai šiltuoju metų laikotarpiu. Tiek asortimentas, tiek žuvies kaina priklauso nuo įvairių veiksnių – sezoniškumo, tais metais vyravusių gamtinių ir klimato sąlygų, tiekėjų pagaunamo laimikio“, – pasakoja B. Čaikauskaitė.
Anot prekybos tinklo atstovės, pastaraisiais metais išaugusius žuvies pardavimus taip pat lemia didesnis gyventojų dėmesys sveikai gyvensenai ir mitybai. Tą pastebi ir prekybos tinklo maisto ekspertė Vilma Juodkazienė, kurios teigimu, lietuviai žuvies vis dar valgo per mažai, ir primena, kad jos skonį gali lemti ne tik tam tikras metų laikas, bet ir tai, kada žuvis buvo pagauta ir net kokiame vandens telkinyje plaukiojo.
Anot maisto ekspertės, žuvis – ne tik visaverčių baltymų, bet ir įvairių mineralų bei vitaminų šaltinis, todėl ją rekomenduojama valgyti bent kelis kartus per savaitę po 100–150 gramų.
„Žuvyje esantys gyvūninės kilmės baltymai yra lengvai virškinami, priešingai nei, pavyzdžiui, raudona mėsa, kurią mūsų organizmas virškina kur kas ilgiau. Žinoma, pati gardžiausia – ką tik pagauta ir šviežia žuvis, tačiau ją ruošiant reikėtų žinoti keletą esminių taisyklių, nuo kurių priklauso ne tik žuvies skonis, bet ir jos vertė“, – pasakoja V. Juodkazienė.
Skanios ir sveikos žuvies paruošimo gidas
Maisto ekspertė sako, kad įsigijus šviežią žuvį, pirmiausia reikia ją tinkamai išdoroti ir paruošti gaminimui. Patartina pradėti nuo pelekų – juos reiktų nukirpti ir tik tada valyti žvynus bukąja peilio ašmenų puse. Jeigu valant žuvis slysta ar yra gliti, V. Juodkazienė siūlo ją papildomai apiberti druska ir nuplauti šaltu vandeniu.
„Skrosti žuvį reikia nuo uodegos peilio ašmenims keliaujant galvos link. Išimant žarnas ir kitus vidinius žuvies organus, svarbu nepažeisti žalios tulžies, kuri išsiliedama gali apkartinti patiekalą. Jeigu taip jau nutiko – nieko baisaus, tiesiog tą vietą pabarstykite druska ir nuplaukite šaltu vandeniu. Nuskutus ir išskrodus žuvį vėl reikėtų ją nuplauti po tekančiu vandeniu“, – pasakoja V. Juodkazienė.
Tuomet, anot maisto ekspertės, belieka apsispręsti, ką norima pagaminti, nes nuo to priklauso žuvies išpjovimas, marinavimo ir gaminimo būdas.
Jei šiame etape žuvį apšlakstysite šviežiomis citrinos sultimis, jos puikiai pasitarnaus siekiant išvengti riebumo pojūčio. Taip pat maisto ekspertė atkreipia dėmesį į tai, kad apibarsčius žuvį pasirinktais prieskoniais patartina ją marinuoti apie valandą, tačiau nėra blogai, jei ją apdorosite iš karto.
Laikas prieš ir po
V. Juodkazienės teigimu, pati sveikiausia žuvis – paruošta be papildomų riebalų.
„Virta ant garų žuvis nepraranda savo maistinių savybių, priešingai nei gruzdinta ar kepta aukštoje temperatūroje. Kai žuvį verdame garuose, ji išlaiko sultingumą, struktūrą, skonines savybes ir joje išlieka daugiau vitaminų“, – vardija maisto ekspertė.
Kitas svarbus aspektas – žuvies virimo laikais, kurį reikėtų pasirinkti pagal žuvies dydį. Pusės kilogramo žuvį, anot maisto ekspertės, reikia virti iki pusvalandžio, o jeigu žuvis sveria iki kilogramo – šiek tiek daugiau.
V. Juodkazienė atkreipia dėmesį tų, kas mėgsta ruošti žuvį orkaitėje – tokiu atveju itin svarbu pasirinkti tinkamą kepimo temperatūrą.
„165–180 laipsnių temperatūros visiškai užtenka kepant žuvį. Esant galimybei rekomenduoju kepti visą žuvį, nes tuomet ji išlaiko daugiau skonio ir yra sultingesnė bei šlapesnė nei kepta filė. Nors šis principas galioja ir daugeliui kitų paruošimo būdų, tačiau aktualiausias jis tuomet, kai žuvis yra kepama ant grotelių. Visais gamybos atvejais, svarbu, kad žuvis neperkeptų, neišsausėtų, būtų kuo mažiau apskrudusi“, – pasakoja V. Juodkazienė.
