Vienas iš produktų, nereikalaujančių ilgo ir varginančio darbo virtuvėje, – kokybiška žuvis. Ne ežerų ir upių ešeriukai – pūgžliukai, iš kurių, beje, išverda pati skaniausia žuvienė, bet kilmingesnės rūšys: balta mėsa pasižyminti menkė, vilkešeriai, dorados ir, žinoma, rausvašonė lašiša.
Nesileisiu į diskusijas apie baisų blogį, esą skleidžiamą fermose užaugintų žuvų. Kiekvieno teisė rinktis, kur ir kaip augintą lašišą skanauti.
Geriau papasakosiu, kaip iš šios žuvies pasigaminti prabangiai atrodantį ir labai skanų patiekalą, ant stalo garuosiantį vos per kelias minutes.
Todėl imame gabalėlį lašišos filė, būtinai – su oda, neleidžiančia kepsniui išsausėti. Žvynus, žinoma, nuskutame, jie padažo nepagardins.
Žuvies mėsą supjaustome skersai, maždaug pusės delno dydžio gabalėliais.
Dubenėlyje sumaišome produktus marinatui. Atkreipkite dėmesį: aš naudoju su druska sugrūstus žalius česnakų žiedkočius – labai geras pagardas, tikrai rekomenduoju. Jei neturite – ne bėda: įspauskite į dubenėlį kelias česnakų skilteles, įberkite žiupsnelį druskos ir patrinkite šaukštu.
Ant šios masės suberiame grūstus juoduosius pipirus, išspaudžiame sultis iš kelių centimetrų storio citrinos griežinėlio, išmaišome.
Gauta mase tolygiai aptepame lašišos gabaliukus ir paliekame maždaug 10-čiai minučių marinuotis.
Tada keptuvėje ištirpiname gabalėlį tikro sviesto, palaukiame, kol jis pradeda čirkšti, ir sudedame lašišos gabalėlius oda žemyn. Žuvies nesugrūdame, nes kitaip ji ne keps, bet troškinsis.
Kepame lašišą maždaug tris minutes, apverčiame ir leidžiame paskrusti dar vieną–dvi minutes. Viskas, žuvis iškepusi, ilgiau jos kaitinti nereikia, išsausės.
Lašišą perkeliame į dubenį, o į keptuvę, kurioje žuvis kepė, supilame maždaug pusę puodelio sultinio. Galima – vištienos, galima – daržovių, o galima, jei nesukate sau galvos dėl tokių dalykų, ir ištirpintą sultinio kubelį. Koncentruotų sultinių yra gana kokybiškų, be to, kasdien jų vis tiek nenaudojame.
Sultinį keptuvėje gariname maždaug tris minutes, kad jo kiekis sumažėtų, o masė sutirštėtų. Kai nuo dugno pradeda kilti stambūs oro burbulai, galima pilti grietinėlę. Jos prireiks maždaug stiklinės, ir būtinai riebios, nes liesoji gali sukristi nedailiais gabalais.
Kaitiname dar maždaug tris minutes, tada beriame prieskonius – mažą krislelį druskos, nes žuvį jau pasūdėme, maždaug pusę arbatinio šaukštelio cukraus, „sujungiančio“ visus skonius, ir panašų kiekį maltų juodųjų pipirų. Išmaišome, suberiame gerą saują kapotų šviežių krapų, pamaišome dar kartą.
Į padažą sudedame iškepusią žuvį, pašildome minutėlę ir tiekiame.
