Razinos, datulės, abrikosai, slyvos – šis ketvertukas įvairiose pasaulio šalyse naudojamas kaip natūralus saldiklis desertams, rašoma atsiųstame pranešime. Visi 4 vaisiai yra natūraliai saldūs ir maistingi, todėl puikiai atstoja norą užkandžiauti saldainiais, greitu maistu. Tai vienas sveikiausių užkandžių keliaujantiems į mokyklą, darbą, sportuojantiems ir prižiūrintiems kūno formas.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad džiovintuose vaisiuose natūralus cukrus ir maistinės medžiagos koncentruotos. Tad jų pakaktų suvalgyti ne daugiau nei 50 gramų per dieną. Vilniaus universiteto, Medicinos fakulteto prof. Dr. Rimantas Stukas sako, kad būtina atkreipti dėmesį į medžiagų koncentraciją džiovintuose vaisiuose. Jei įprastai suvalgome 5 šviežias slyvas, tiek pat užtektų suvalgyti ir džiovintų. O jei norisi 5 saldainių, žinoma, vertingiau vietoj jų pasirinkti 5 džiovintus vaisius. Kad gautume didžiausią naudą, svarbu neviršyti rekomenduojamo kiekio – 50 g.
Džiovintos slyvos
Džiovintos slyvos – svorio kontrolei
Nacionalinio osteoporozės fondo (NOF) atstovai teigia, kad džiovintų slyvų vartojimas padeda palaikyti sveikus kaulus. Pasak Kalifornijos universiteto mokslų dr., prof. Bernardo Hallorano, džiovintų slyvų įtraukimas į mitybą gali būti veiksmingas būdas spręsti kaulų sveikatos problemas senstant. Dietologai pabrėžia, kad džiovintos slyvos naudingos ir kaip vertingas užkandis, gerinantis virškinimą.
Slyvose gausu skaidulų ir vitamino riboflavino, kurie gerina virškinimo procesą. Dėl šios priežasties, dar vienas svarbus džiovintų slyvų privalumas – svorio kontrolė. Neseniai atliktame universiteto psichologijos, sveikatos ir visuomenės instituto tyrime nustatyta, kad antsvorio turintys žmonės, reguliariai valgę džiovintas slyvas, per 12 savaičių prarado 2 kg svorio.
Slyvose yra vitaminų A, C, K, mineralų – kalio, vario, mangano, antioksidantų polifenolių, kurie turi stiprų priešuždegiminį poveikį.
Įtraukti džiovintas slyvas į savo pavasario mitybą paprasta – jos puikiai tiks gaminant padažą vištienai, ruošiant įdarą pyragui, gardinant mėgstamą košę, kokteilius, salotas su sūriu, ar paruoštą tyrę tepant ant skrudintos duonos.
Džiovinti abrikosai
Džiovinti abrikosai – grožiui puoselėti
Šie vaisiai turtingi dideliu kalcio, geležies, kalio, mangano, vitaminų A ir E, antioksidantų ir karotinoidų kiekiu.
Vitaminai A ir E svarbūs mūsų grožiui, ilgaamžiškumui, nes skatina ląstelių atsinaujinimą, padeda apsaugoti odą nuo kenksmingų UV spindulių. Kaip ir bet kokiuose vaisiuose, kurių sudėtyje yra antioksidantų, džiovinti abrikosai tinka siekiant neutralizuoti laisvųjų radikalų kiekį. Tai gali padėti sumažinti raukšlių atsiradimo riziką, sulėtinti senėjimo procesus, padidinti odos elastingumą.
Vitaminas E yra gyvybiškai svarbus apsaugant ląsteles nuo laisvųjų radikalų sukeltos žalos. Tai ypač svarbu vasarą, kai saulė yra stipriausia.
Datulės
Datulės – geram virškinimui ir imunitetui
Šis vaisius – ne tik natūralus saldiklis, bet ir sveikas užkandis dėl datulėse esančių vitaminų B1, B2, B3, B5, A1 ir C, baltymų, maistinių skaidulų, geležies, kalio, kalcio, mangano, vario ir magnio. Puodelyje datulių rasime apie 29 mg fruktozės – natūralaus vaisių cukraus. Tai puiki alternatyva įprastiems desertams.
Amerikos vėžio draugija rekomenduoja suaugusiems žmonėms valgyti nuo 20 iki 35 g datulių per dieną. Tai veiksminga vidurių užkietėjimo prevencijos priemonė. Reguliarus datulių valgymas slopina patogeninių bakterijų augimą virškinamajame trakte ir padidina gerųjų bakterijų dauginimąsi, todėl reguliariai vartojant datules, gerėja virškinimas.
Datulėse gausu magnio, mangano, seleno, polifenolių. Žinoma, kad selenas mažina vėžio išsivystymo tikimybę, polifenoliai svarbūs imunitetui.
Razinos
Razinos – diabeto, ir širdies ligų profilaktikai
Razinomis gardiname ne tik bandeles ir pyragus, bet ir sveikuoliškas košes, jogurtus ar varškę. Šis vaisius gali tapti puikiu kasdieniu vertingu užkandžiu, nes razinose gausu antioksidantų ir mineralų – kalcio, kuris svarbus kaulams, plaukų, nagų sveikatai, geležies, kuri būtina norint išvengti anemijos, kalio – svarbaus širdžiai mineralo, taip pat fosforo, magnio, boro ir vitaminų – tiamino, niacino, riboflavino, C, K ir B6, kurie svarbūs uždegimų prevencijai, nervinei sistemos veiklai, imunitetui.
Remiantis beveik 80 tyrimų apžvalga, mokslininkai nustatė, kad razinų vartojimas gali padėti sumažinti cukrinio diabeto, širdies ligų išsivystymo riziką, kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje, naudingos norint kontroliuoti svorį.
Žurnalo ,,Maisto mokslų žurnalas“ (,,Journal of Food Science“) apžvalgoje rašoma, kad reguliarus razinų vartojimas susijęs su mažesniu gliukozės kiekiu kraujyje, sumažėjusiu kraujospūdžiu, cholesterolio kiekiu, mažesniu bendru maisto vartojimu.
Granola – vienoje vietoje visi vitaminai ir mineralai
Jei nesugalvojate, kokius patiekalus pagardinti džiovintais vaisiais, pasigaminkite granolą, kuri paįvairins kiekvienos šeimos pusryčius ir praturtins pavasario mitybą visais svarbiausiais vitaminais ir mikroelementais.
Ingredientai:
- 2 puodeliai avižų
- ½ puodelio kapotų riešutų
- ¼ puodelio sėklų (saulėgrąžų, moliūgų)
- ½ puodelio džiovintų vaisių – datulių, abrikosų, razinų, slyvų
- 2–3 šaukštai klevų sirupo ar medaus
- 2 šaukštai gryno kokoso aliejaus ar kito sveiko aliejaus
- ½ arbatinio šaukšto vanilės ekstrakto
Gaminimas:
Įkaitinkite orkaitę iki 300 laipsnių.
Sumaišykite visus ingridientus. Mišinį paskirstykite ant kepimo skardos, išklotos kepimo popieriumi. Kepkite 10 minučių, kol granola įgaus auksinį atspalvį. Atvėsinkite ir skanaukite su jogurtu, sultimis, pienu, riešutų sviestu.
(Receptas: Elizabeth Rider)
