Savamokslė receptų kūrėja ir fotografė apie kulinarijos studijas niekada net negalvojo ir temokėjo išvirti makaronus. Tačiau atsitiko taip, kad ilgus metus kentusi skausmingus sveikatos sutrikimus, Kristina ėmė išeičių ieškoti pati. Ir maisto ruoša tapo jos tikru pašaukimu.
Kaip prisitaikyti sau naudingą mitybą, ką valgyti, kai beveik nieko skanaus negali dėti į burną, ir ką verta žinoti apie maisto produktų įtakas organizmui, tinklaraštininkė pasakojo LRT laidoje „Stilius“.
„Mano didžiausia meilė yra maistas, o didžiausias prakeiksmas – skrandis. Kai mano gyvenime buvo pats juodžiausias periodas, nuolatos tekdavo kviesti greitąją pagalbą. Atvykdavusios komandos sakydavo – labas, Kristina – jie mane jau pažinojo. Suleidžia tų pačių stiprių vaistų ir išvažiuoja, – prisimena tinklaraštininkė. – Viskas buvo sutrikę: miegas, virškinimas. Labai prastai buvo. Tuomet paguldė mane į ligoninę, padarė visus įmanomus tyrimus, net žarnyno vėžio. Sako, nieko nėra, tu sveika. O aš ašaromis plūstu, galvoju, nors ką atraskit, nesvarbu, ką, kad bent žinočiau, nuo ko gydytis, nes gyvenimo kokybės nebuvo jokios.“
Situacija taip blogėjo, kad rytais Kristina jau nebegalėdavo pakilti iš lovos. „Įsivaizduokit, per savaitę tris kartus kvieti greitąją... Galvojau, jau man gal reikėtų nedarbingumą pripažint, invalidumą, tiesiog buvau visai nedarbinga, nežinodavau, kada užeis priepuolis“, – sako Kristina, atsitiktinai perskaičiusi straipsnį apie tai, kas darosi žmonėms, netoleruojantiems kai kurių maisto produktų.
„Ir iš to požymių sąrašo man tiko beveik viskas. Iškart nuvykau į kliniką, pasidariau tyrimus. Kai atėjo atsakymai, dietologė pasakė: ačiū Dievui, vaikeli, kad atėjai, tavo skaičiai yra rekordiniai per visą mūsų istoriją. Pasirodo, mano organizmas nepriima maisto, kurį valgiau praktiškai kasdien“, – pasakoja Kristina, iki šiol besistebinti, kodėl tiek laiko nė vienas gydytojas nepasakė, kad negalavimai gali būti susiję su maistu.
„Keista, kad gydytojų požiūris į maisto netoleravimo tyrimus vis dar toks pat, kaip į šarlataniškumą. Netgi medikas, kuris visą savaitę gydė ligoninėje, sakė, tau viskas gerai, gal pabandyk sveikai valgyt. O aš vien košytes ir sriubytes valgau, kokį dar sveiką maistą valgyti?“ – sako specifinio maisto guru tapusi pašnekovė.
Bet tikras šokas ištiko tuomet, kai moteris išgirdo, ko iš produktų jai teks atsisakyti. Sako, niekada nemaniusi, kad maistas gali būti toks kenksmingas ir kaip siaubingai jis gali alinti kūną.
„Atsimenu, buvo Kūčių išvakarės, kai, gavusi testo rezultatus, supratau, kad nieko nuo šventinio stalo negaliu valgyti. Tada šovė mintis: rašysiu savo tinklaraštį, tokių kaip aš, net pyrago negalinčių išsikepti, yra daugybė. Juolab kad mano netoleravimai – miltai, pienas ir kiaušiniai – yra pagrindinės maisto produktų grupės, be kurių nėra nei tradicinių, nei ypatingų receptų. Tačiau milijonai žmonių gyvena su alergijomis, netoleravimais, blogai besijaučiančių yra tiek daug, kad sukurti specialių receptų bus tikras iššūkis. Man buvo svarbu, ne kaip iškepti obuolių pyragą, o kaip sukurti tokį, kuris būtų be kiaušinių, miltų ir pieno“, – pasakoja K. Pišniukaitė, įminusi geros savijautos paslaptį ir pasidėjusi daug kam naudingos ir vertinamos veiklos pagrindus.
Dabar, praėjus jau daugiau nei metams nuo pasikeitusios mitybos, jo nori pabrėžti, kad tam tikrų produktų netoleravimas nėra nuosprendis visam gyvenimui. Tai veikiau jau įspėjamasis ženklas apie atsakingą vartojimą, sako tinklaraštininkė ir išvardija tolimesnę mitybos eigą nustačius mitybos netoleravimus:
1. Pašalinimo fazė. Pagal netoleravimo stiprumo lygį produktų reikia visiškai atsisakyti tam tikram laikui.
2. Provokacijos fazė. Praėjus pašalinimo laikui pabandoma grąžinti eliminuotą produktą ir stebima reakcija.
3. Stabilizacijos fazė. Jei per provokaciją produktas nesukėlė nepatogumų, reiškia galima jį grąžinti į mitybą, jei sukėlė problemų – tuomet produkto reikėtų atsisakyti visam laikui.
„Šiandien aš džiaugiuosi, kad po metų miltų, pieno ir kiaušinių pašalinimo šie produktai ir vėl grįžta į mano mitybos racioną, nes saikingai vartojant problemų jau nebesukelia. Tik, žinoma, tokiu atveju produktų vartojimą reikia riboti – valgyti ne kasdien, o mėgautis kokį kartą per savaitę, kad netoleravimas neatsinaujintų ir produktai nesukeltų sveikatos problemų“, – pasakoja K. Pišniukaitė.
