1. Salotos „Iceberg“
„Iceberg“ salotos nėra vienos maistingiausių salotų, tačiau tai puikus pasirinkimas tuomet, kai jūsų dietoje turi būti mažiau kalorijų. Salotose gausu skysčių, kurie kartu su maistinėmis skaidulomis greitai užpildo skrandį ir suteikia sotumo jausmą.
Maistinė vertė
Baltymų, angliavandenių ir riebalų gausa šios salotos tikrai nepasižymi. Mineralų spektras gan platus, jose yra ir geležies, ir kalcio bei magnio, tačiau neženklūs kiekiai. T.y. suvalgyti šių salotų reiktų tikrai daug, kad užpildytume rekomenduojamą šių mineralų paros normą. Daugiausia vitamino K – 100 g yra 30 % vienai parai rekomenduojamo suvartoti vitamino K. Vitaminas K didina atsparumą infekcijoms, dalyvauja organizmo regeneracijos procesuose, skatina žaizdų gijimą.
2. Špinatai
Šie lapeliai jau įgavę galingųjų vardą ir visiškai pelnytai. Valgant juos reguliariai ir pakankamai, bent saujelę per dieną, padedame savo imuninei sistemai efektyviau kovoti su organizmo sekintojais. Špinatuose gausu flavonoidų – antioksidantų, kurie kovoja su uždegimais bei virusais, lėtina senėjimo procesus.
Maistinė vertė
Juose gausu vitamino A, C, K, folio rūgšties, mangano, geležies, magnio, kalio, kalcio.
Iš virtų ar šiltai apdorotų špinatų organizmas lengviau pasisavina geležį, kalcį, baltymus. Apšlakstykite ir citrinos sultimis, kurioje esantis vitaminas C skatina geležies pasisavinimą. Taip pat neatsisakykite kokybiško aliejaus, kuriame tirpsta špinatuose esantys vitaminas A, E ir K. Iš žalių ir neapdorotų špinatų lengviau pasisavinamas juose esantis vitaminas C, folio rūgštis, niacinas ir kalis. Špinatų paruošimą reikia varijuoti, valgyti tiek šiltai apdorotus tiek žalius, žmonėms besiskundžiantiems vidurių pūtimu, dažniau rinktis šiltai apdorotus špinatus.
3. Gražgarstės
Maistinė vertė gretinasi špinatams, tačiau savo skoniu išsiskiria daug ryškiau nei jie. Todėl ir tinka jos ne taip universaliai kaip špinatų lapeliai, na, tarkime, gražgarsčių saldiems žaliesiems kokteiliams tikrai nesirinkčiau. Tačiau gražgarstės puikus garnynas, tinka salotoms, sriuboms gardinti, makaronams, padažams ir picoms. Gražgarsčių sudėtyje esantys vitaminai ir mineralai yra vieni svarbiausių imunitetui stiprinti. Šiuos lapelius reikėtų įtraukti į savo mitybą bent kas antrą dieną, ištisus metus.
Maistinė vertė
Gausu vitamino A, C, K, folio rūgšties, kiek mažiau mangano, geležies, magnio, kalio, kalcio.
4. Sultenės
Gaivios, gausios skysčių ir skaidulų salotos, maloniai nustebinančios savo švelniu riešutų poskoniu. Tinka švelniems patiekalams, suteikdamos gaivos ir atspalvių. Puikiai tinka į žaliuosius kokteilius.
Maistinė vertė
Geras vitamino C, beta karoteno, geležies ir kalio šaltinis. Puikus vitamino A šaltinis. Vitaminas A padeda palaikyti sveiką ir elastingą odą, apsaugo nuo infekcijų, dalyvauja regėjimo ir ląstelių dalijimosi procesuose.
5. Lapiniai burokėliai
Kaip ir patys burokėliai ar burokėlių lapai ir jų daigeliai yra imuninės bei širdies ir kraujagyslių sistemos puoselėtojai. Sudėtyje esantys mineralai, antioksidantai ir vitaminai, gerina deguonies pernešimą į audinius, apsaugo nuo infekcijų, dalyvauja organizmo regeneracijos procesuose, skatina žaizdų gijimą, palaiko normalų kraujo krešėjimą.
Maistinė vertė
Gausybė mineralų: geležies, kalcio, magnio, kalio ir cinko. Daugiausia sudėtyje randama vitamino K ir A, šiek tiek mažiau vitamino C ir B grupės vitaminų bei augalinių baltymų.
6. Romaninės salotos („Romaine“)
Romaninės salotos yra gana traškios ir sočios, todėl neretai naudojamos kaip pagrindinis patiekalas priešpiečiams – salotose su vištiena, sūriu ar ankštinėmis daržovėmis. Neturi specifinio, įtaigaus skonio, todėl taip pat tinka žaliesiems kokteiliams. Romaninės salotos gūžė puikiai tinka grilio patiekalams, visą gūžę kepant ant grotelių tiek lauke, tiek namie orkaitėje. Iškepus užtenka apšlakstyti citrinos sultimis, kokybišku aliejumi ir žiupsneliu jūros druskos. Taip turite garnyrą, kuriam reikia itin mažai ruošos.
Maistinė vertė
Gana nedidelis kiekis mineralų, tokių kaip geležis, magnis ir pan., jų yra tik pėdsakai, tačiau pakankamai vitamino K, A, C bei folio rūgšties.
7. Raudonlapės salotos („Lollo Rosso“)
Tai išskirtinės spalvos salotos, kurios savo ryškumu puikiai paįvairins kiekvienų salotų mišinį ar įprastą patiekalą. Ryškiai žalios spalvos salotos jau ir taip nesiskundžia antioksidantų ir flavonoidų gausa, o šiose salotose jų net dvigubai daugiau. Šie antioksidantai apsaugo nuo uždegimų, puoselėja kraujagyslių sieneles, stiprina imuninę sistemą.
Maistinė vertė
Daugiausia sudėtyje randama vitamino A ir K.
8. Salotos „Lollo Biondo“ ir „Frisee“
Šias salotas labai dažnai matome išsipusčiusias kone kiekviename sumuštinyje. Ir tai puiku! Dar vienas būdas suvalgyti daugiau daržovių, ypač lapinių ir ryškiai žalios spalvos. Dėl jų grožio mieliau rinkčiausi jas valgyti ne smulkintas ir tuo labiau ne sutrintas žaliajame kokteilyje, o plačioje lėkštėje, kur jų tilptų kuo daugiau.
Maistinė vertė
Šios salotos savo maistine verte beveik identiškos. Vėlgi gausu vitamino A, K, C bei folio rūgšties. Dalis mineralų, ypač geležies, mangano, kalio.
9. Raudonoji gūžinė trūkažolė („Radicchio“)
„Radicchio“ salotos pasižymi savo karčiu skoniu, tačiau visos kartumo atspalvių turinčios daržovės ar vaisiai yra geri pagalbininkai virškinimo gerinimui, slopina virškinamojo trakto spazmus ir skausmus. Jų nereiktų atsisakyti vien dėl kartaus skonio, tad žinokite, kaip jas paruošti. Nesirinkite karčių salotų švelnių skonių salotose ar patiekaluose, tai turi būti gan aštrūs ir išraiškingi patiekalai, kad „Radicchio“ salotos savo kartumo gama puikiai įsilietų į skonių visumą.
Nerekomenduoju gardinti salotų jokiais padažais, jas gaminant naudokite kuo mažiau įvairiausių priedų. Verčiau rinkitės natūralias citrinų sultis, jūros druską bei kokybišką šalto spaudimo aliejų, ir viskas. Šie pagardai ne tik pagardina salotas, bet ir gerina jose esančių maistinių medžiagų pasisavinimą.
Maistinė vertė
Jų spalva vėlgi išduoda, kad jose gausu antioksidantų, flavonoidų ir fitomedžiagų, kurios kartu su vitaminais K, C ir folio rūgštimi sudaro tikrai vertingų organizmui salotų pasirinkimą.
