Tinklaraščio „Pietų pertrauka“ kūrėja Roberta Venclovienė jau ketvirtus metus vadovaujasi taisykle – kasdien pietauti skirtingose maitinimo vietose, o savo įžvalgomis dalijasi su DELFI Maistas skaitytojais.
Taigi atvykau čia viena jau po 13 valandos. Daug lankytojų nesutikau, tad ramiai galėjau išanalizuoti likusių patiekalų meniu, apžiūrėti užeigos erdvę ir papietauti. Dienos pietų meniu čia pateikiamas ant kreidinės lentos, kainos, surašytos per brūkšnelį, reiškia, kad beveik visų patiekalų galima užsisakyti ir po pusę porcijos. O išbraukti patiekalai reiškia, kad jie šiandien buvo itin populiarūs ir jų užeiga jau nebeturi.
Pasiteiravau apie kelių likusių patiekalų garnyrą ir nusprendžiau pasirinkti pusę porcijos charčio sriubos (0,5 EUR) ir pusę jautienos troškinio „Azu“ (1,8 EUR). Iš viso 2,3 EUR!
Maisto užsakymai priimami prie baro, tad užsisakiusi ir iškart sumokėjusi rekordiškai mažą sumą, prisėdau prie staliuko laukti savo pietų.
Ar skanu? Turiu pabrėžti, kad tikrai nesitikėjau atrasti „Michelin“ verto restorano, bet įdomiausia tai, kad atradau. Tik kitokį, lietuviško „Mišelino“ vertą vietą. Tokią, kuri savo paprastai skaniu maistu, nuoširdžiu bendravimu, nepretenzingu interjeru pretenduoja atsidurti geriausių užeigų sąrašo viršuje. Taip sakau, nes sulaukiau tiesiog puikaus naminio maisto, kurį valgydama net pasigailėjau užsisakiusi ne pilną porciją.
Charčio sriuba buvo tiršta, pilna įvairių ingredientų, neperkaitinta ir maloniai aštri. Jautiena minkšta, gausus kalnas įvairaus garnyro (birių grikių, skaniai salstelėjusių kopūstų, marinuotų agurkų ir traškių morkų) irgi taip patiko, tad netrukus mano lėkštė jau buvo tuščia. Maistas pateiktas paprastai ir tvarkingai, nors ant staltiesės radau liudijimų, kad prieš tai čia pietauta ne taip tvarkingai.
Ar greita? Eilės užsisakyti prie baro nebuvo, tad savo pietus išsirinkau, užsisakiau ir apmokėjau tiesiog akimirksniu. Jautėsi, kad aptarnaujanti moteris mėgsta savo darbą, nes bendravo labai maloniai ir aptarnavo greitai. Nors ir neskubėjau, bet savo sumažintų porcijų pietus suvalgiau per 20 minučių.
Kas įdomu? Užeiga įsikūrusi man asmeniškai vienoje nykiausių miesto dalių – Savanorių prospekto gale, kur aplink tik techninio aptarnavimo įmonės ir įvairūs sandėliai. Nemanau, kad užeiga sulaukia daug svečių, kurie specialiai planuoja ir atvyksta čia pavalgyti, daugiausia lankosi tie, kurie dirba šalia. Arba žmonės, kuriuos, kaip kad mane, smalsiai patraukia milžiniška gesintuvo imitacija.
Anksčiau šiose patalpose veikė įmonė, kurios viena iš veiklų buvo techninė gesintuvų priežiūra, todėl ant namo ir įsitaisė tokia netradicinė iškaba, o pats namas įgavo jau daugelį metų niekur nedingstančią iliuziją apie gaisrininkus ir jų sapnus. Tiesa, čia jų miegančių nerasite, nebent sutiksite pietaujančius.
Pirmame užeigos aukšte veikia maisto užsakymo baras, čia sustatyti ir keli keliaviečiai staliukai, antrame aukšte – privati salė, o vasarą papildomai veikia ir lauko terasa.
Trumpa išvada. Net sapnuose ne visada taip skaniai pavalgysi, tad visiems prabudusiems rekomenduoju čia užsukti ir įsitikinti patiems.
Užeiga „Gaisrininko sapnas“ dirba šiokiadieniais 8:00–16:00 val. adresu Savanorių pr. 139C, Vilnius. Tel. (8-5) 237 5767. Facebook paskyra.
