Pasaulinis atšilimas kelia didžiulę grėsmę mūsų planetai ir mūsų pasėliams, nes kinta sąlygos, kurių reikia mūsų žemės ūkiui klestėti. Ekstremalios oro sąlygos jau nusiaubė įvairius pasaulio regionus, pradedant nesutramdomais gaisrais Šiaurės Amerikoje ir baigiant koralų nykimu Didžiajame barjeriniame rife.
Štai dvylika maisto produktų, kurie gali išnykti dėl klimato kaitos.
Avokadai
Avokadų manija apėmusi didžiąją dalį pasaulio. Tačiau problema ta, kad 30 gramų avokado svorio užauginti reikia daugiau kaip 30 litrų vandens. O tai sudaro daugiau kaip 300 litrų vienam vaisiui. Deja, vandens tiekimas negali konkuruoti su gvakamolės poreikiu.
Ir tai ne vienintelė bloga žinia. Nuolatinė avokadų paklausa Amerikoje, kartu su didėjančiomis jų eksporto kainomis, paskatino spartų centrinės Meksikos pušynų kirtimą.
Šokoladas
Kakavmedžiai augti ir klestėti gali tik tokiu atveju, jeigu laikomasi daugybės griežtų reikalavimų. Jie gali augti tik maždaug 20° į šiaurę ir pietus nuo pusiaujo, pakankamai derlingame dirvožemyje, priešingu atveju jie sudygsta ir miršta.
Kadangi daugybė kakavmedžių plantacijų yra regionuose, kuriuose vidutinės temperatūros tapo labai nepastovios, jų augimas sutriko. Tarptautinis atogrąžų žemės ūkio centras prognozuoja, kad didelis kakavos produkcijos stygius pradės jaustis jau 2030 metais.
Sojos pupelės
Tarptautinė mokslininkų komanda, vadovaujama Potsdamo klimato įtakos tyrimų instituto, sukūrė kompiuterinį modeliavimą, padėjusį nustatyti, kaip įvairios kultūros reaguoja į kylančias temperatūras. Išvados – nemalonios: pasak mokslininkų, iki 2100 metų sojų pupelių derlius gali sumažėti net 40 proc., jeigu pasaulyje reikšmingai nesumažės išmetamų teršalų kiekis.
Žmonės visame pasaulyje sojų pupeles naudoja kaip baltymų šaltinį. Jeigu jos išnyks, vadinasi, nebus tofu (sojų varškės), miso (sojų pastos) ir tempės (fermentuotos sojų masės).
Kviečiai, kukurūzai ir ryžiai
2016 metais leidinyje „Nature Climate Change“ buvo pranešta, kad pavojus iškilo ir pagrindiniams viso pasaulio žmonių naudojamiems pasėliams: kviečiams, kukurūzams ir ryžiams. Laukai, kadaise buvę tinkami jiems auginti, ir dėl svyruojančių temperatūrų, ir nenuspėjamo oro galimai taps netinkami.
Pasak Jungtinių Tautų Maisto ir žemės organizacijos, kviečių, kukurūzų ir ryžių derlius sudaro 51 proc. pasaulio žmonių suvartojamų kalorijų kiekio, o pasaulinis šių kultūrų poreikis iki 2050 metų išaugs 33 procentais.
Vynuogės, iš kurių spaudžiamas vynas
Iš 1100 egzistuojančių vynuogių rūšių vos dvylika – tai sudaro tik 1 proc. – tinka populiariausių vynų gamybai. Todėl per artimiausius 50 metų vyno gamyba gali smukti net 85 proc., mat tokie vynu garsėjantys regionai kaip Napa ir Sonoma taps per karšti aukščiausios rūšies vyno gamybai.
Vis dėlto vilties yra. „Nature Climate Change“ rašo, kad jeigu vynų gamintojai pradės eksploatuoti likusias 1088 vynuogių rūšis, vyno pramonė galėtų išlikti. Taigi, tai tėra prisitaikymo klausimas.
Braškės
Pasak Tarptautinės sodininkystės mokslo draugijos, nestabilios klimato sąlygos sezono metu lemia sutrumpintą derliaus ciklo trukmę. Karštesnis nei įprastai oras atideda žydėjimą, todėl prinoksta mažiau braškių, o ir jų kaina nuolat auga.
Kaulavaisiai
Ne vienoje pasaulio vietoje derlius kenčia nuo neįprastai šiltų orų žiemos viduryje, po kurių seka šalčiai. Dėl to vaismedžiai anksti pražysta, o vėl užėjus šalčiams žiedai nušąla ir derlius žūsta.
Persikai, nektarinai, abrikosai, slyvos ir vyšnios jautriausiai reaguoja į tokius temperatūrų viražus, todėl prognozuojama, kad ateityje jų derliai bus menki.
Klevų sirupas
Valgykite blynus su klevų sirupu, kol galite, nes cukriniai klevai (būtent iš jų sulos ir gaminamas klevų sirupas) nyksta.
Klevų sirupo gamyba labai susijusi su oro sąlygomis: sula tekėti gali tik tuomet, kai temperatūra dienos metu yra teigiama, o naktį nukrenta. Temperatūrų pokytis šiuo atveju yra esminis veiksnys, nes būtent slėgis verčia sulą tekėti iš medžio. Deja, klimato pasikeitimai kadaise įprastas oro sąlygas pavertė nenuspėjamomis.
„Klimato kaita neabejotinai turės ir jau turi įtakos klevų sirupo gamybai“, – įsitikinęs Klevų tyrimų centro direktorius dr. Timothy Perkinsas.
Kava
Daugelis mūsų neįsivaizduoja ryto be puodelio kavos. Deja, 2017 metais leidinyje „Proceedings“ pristatytas Nacionalinės mokslų akademijos tyrimas atskleidė, kad klimato kaita kelia grėsmę abiem zonoms, kuriose auga kavos derlius, bei bitėms, kurios atsakingos už 20–25 proc. kavos pupelių produkcijos.
Ekologinė biocenozė, atsirandanti tarp kavamedžių ir apdulkintojų, tokių kaip bitės, yra subtilus ir būtinas procesas. Kai bitės apdulkina kavamedžius, jos ne tik padidina jų derlingumą, bet ir pagerina kavos pupelių kokybę.
Deja, kylanti temperatūra ir nenuspėjamas oras gali atbaidyti karštį sunkiai toleruojančias bites nuo kavamedžių apdulkinimo. Be to, iki 2050 metų kavai auginti tinkami Lotynų Amerikos plotai gali sumažėti 88 procentais.
Avinžirniai
Dėl sausrų avinžirnių ir iš jo gaminamo humuso gamyba stipriai smuko. Pasirodo, avinžirniai taip pat yra iš tų augalų, kuriems išauginti reikia neįsivaizduojamai didelio kiekio vandens. Taigi, neverta stebėtis, kad dėl pasaulyje siaučiančių sausrų avinžirnių derlius sumažėjo 40–50 procentų.
Bananai
Visame pasaulyje didėjantis išmetamų teršalų kiekis ir nepastovūs orai bei temperatūros labai veikia žemės ūkį. Štai bananams nokti reikia nuosaikaus oro ir nuolatinio drėkinimo. Ūkininkai jau buvo priversti investuoti į brangias drėkinimo sistemas, tačiau kartais pasitaikantys vėsūs laikotarpiai labai sumažina šių vaisių derlių.
Žemės riešutai
Žemės riešutai yra išrankūs – jie reikalauja pastovių oro sąlygų. Jeigu bus per mažai lietaus, jie pumpuruosis, per daug – ims pelyti ir greičiausiai pasigaus ligų. Taip pat jų netenkina ir karštis. Taigi, manoma, kad žemės riešutai netrukus gali tapti tikru deficitu.
