Kepant riebaluose, gruzdinant susidaro kancerogeninių medžiagų, įspėjama atsiųstame pranešime. Pervirdami prarandame daug vertingų maistinių medžiagų. Pridėjus daug cukraus, druskos ar riebalų, o ypač jei tai rafinuoti produktai, patiekalai tampa sveikatai nepalankūs. Pašalinus skaidulines medžiagas, pavyzdžiui, gaminant sultis, ne tik netenkama vitaminų, išgėrus jų greitai pakyla ir greitai nukrenta cukraus lygis kraujyje – toks šuolis nėra sveika.
Užuot kepę, virkite ir troškinkite
Maisto technologė, mitybos specialistė Raminta Bogušienė atkreipia dėmesį, kad sveikatai itin nepalankus įprotis rinktis kuo labiau apkepusius, apskrudusius patiekalus, mat kepimo, ypač riebaluose, metu susidaro kancerogeninių medžiagų, transriebalų.
„Virimas garuose pats sveikiausias maisto ruošimo būdas: išlaikoma spalva, kvapas, sultingumas, vitaminai, skanu ir sveikata. Galima virti ir vandenyje, troškinti. Kuo daugiau tokio maisto reiktų duoti ne tik vaikui nuo 1 metų, bet ir paaugliui, nes maistas išlieka vertingesnis maistine prasme ir be kancerogeninių medžiagų“, – kalba specialistė.
Ji pateikia pavyzdį: pasirinkus viso grūdo ruginę duoną, kurią rekomenduoja sveikatos specialistai, galima gauti ir sveikatai kenkiančių kepimo metu susidariusių akrilamidų. Todėl rekomenduojama valgyti duoną, kurios pluta šviesiai rudos spalvos. Jei spalva tamsiai ruda ar net juoda – plutą būtina pašalinti. Tyrimai rodo, kad duonos plutoje 10 kartų daugiau akrilamidų nei minkštime.
Lietuvių mėgstamos bulvės ir patiekalai iš jų (keptos bulvės, žemaičių blynai, bulviniai blynai, bulvių plokštainis) taip pat yra potencialus akrilamidų šaltinis, jei paruošti patiekalai yra apskrudę – tamsiai rudos ar net tamsesnės spalvos.
Geriau kepkite ilgiau, bet žemesnėje temperatūroje
R. Bogušienė pataria pirmenybę teikti tausojantiems patiekalams, t.y. šiltam maistui, pagamintam maistines savybes tausojančiu gamybos būdu: virtam vandenyje ar garuose, troškintam, pagamintam konvekcinėje krosnelėje.
„Daržoves virkite apie 90 laipsnių vandenyje, uždengę dangtį. Daržovės neturi tapti košės konsistencijos, jos turi likti traškios ir kramtomos. Jei verdate skirtingos rūšies daržoves, pirmiausia, dėkite tas, kurios verda ilgiausiai. Išvirtų daržovių vandenyje lieka mineralinių medžiagų, vitaminų, todėl šį skystį puikiai galima panaudoti padažų, sriubų gamybai. Bulves, burokėlius, morkas geriausia virti su lupenomis“, – moko R. Bogušienė.
Jei maistą verdate garuose, temperatūra neturėtų siekti daugiau kaip 180 laipsnių. Orkaitėje, jei nėra garų funkcijos, maistą kepkite stikliniuose induose – taip susidarys troškinimo efektas. Taip pat tam puikiai tinka kepimo popierius, folija ar kepimo rankovė.
Kitas patarimas – norėdami gaminti sveikiau maistą kepkite ilgiau, bet žemesnėje temperatūroje. Pavyzdžiui, 250º C temperatūroje keptoje mėsoje kenksmingų medžiagų susidaro šešis kartus daugiau negu keptoje 200 ºC temperatūroje, teikia specialistė.
Kepant orkaitėje vištienai idealiausia rinktis 165–180 °C temperatūrą. Tuomet mėsa išlieka minkšta ir sultinga. Kepant mažesnius vištienos gabaliukus, kepimo laikas gali būti apie 30 minučių.
Nekeiskite receptų
„Jei recepte nurodyta, kad mėsa ar žuvis apvoliojama kukurūzų kruopose, nekeiskite jų į džiūvėsėlius ir kiaušinio plakinį. Nepridėkite ir daugiau cukraus ar druskos, nei nurodyta. Skonį išgaukime prieskoniais, prieskoninėmis žolelėmis, taip išlaikydami natūralų produktų skonį ir kvapą“, – atkreipia dėmesį R. Bogušienė.
Net ir ruošdami patiekalus pagal sveikiausius receptus, pasirinkę pačius sveikiausius produktus juos tikrai sugadinsite, jei prikepinsite, prideginsite, apskrudinsite ar pervirsite. Venkite to, kad nesusidarytų žmogaus organizmui kenksmingų medžiagų ar sumažėtų vertingų maistinių medžiagų. Net ir pats sveikiausias produktas taps sveikatai nepalankus, jei nemokėsite tinkamai jo paruošti.
