Tinklaraščio „Pietų pertrauka“ kūrėja Roberta Venclovienė jau ketvirtus metus vadovaujasi taisykle – kasdien pietauti skirtingose maitinimo vietose, o savo įžvalgomis dalijasi su DELFI skaitytojais.
Taigi nuvykusi papietauti į šią vietą galėjau rinktis iš dienos pietų meniu: trijų skirtingų sriubų (šaltibarščiai, barščiai ir rauginti kopūstai – visiems puikiai žinomos sriubos) ir šešių karštųjų pagrindinių patiekalų (visus matysite nuotraukoje). Šįkart su kartu pietavusiu kolega nebuvome labai originalūs ir pasirinkome po tokį patį derinį: šaltibarščius su bulvėmis ir cepelinus, tik aš vieną, o kolega – visą porciją.
Mano pietų derinys kartu su giros stikline kainavo 4,3 Eur. Mano nuomone, šioje kavinėje kainos nesikandžioja, o jeigu dar nebūsite labai alkani ir pasirinksite mažesnę patiekalo porciją, sumokėsite tikrai nedaug.
Ar skanu? Sulaukėme rožinių šaltibarščių su šalia pateiktomis keliomis karštomis bulvėmis ir žalumynais. Atrodė gražiai, o ir skonis, dar truputį pagardinus druska, buvo geras. Kefyras ne per rūgštus, o sriuba nei per tiršta, nei per skysta. Porcija pakankamai didelė. Smagiai nusiteikėme laukti dar vieno lietuviškos virtuvės pasididžiavimo – cepelinų.
Kai atnešė šiuos, abu su draugu atsidusome – cepelinai plaukė riebaluose, tad antrą kartą šio patiekalo čia užsisakyti nenorėčiau. Žinoma, mėgstantys valgyti riebiau mane sukritikuos, bet man labiau patinka „tvarkingesnis“ maisto pateikimas. Patiems cepelinams jokių priekaištų neturėjome – minkšti, neištižę, mėsos įdaras sultingas, šalia pateikta ir grietinės.
Ar greita? Mes pietauti atvykome apie 12.45 val., tad tokiu metu pietavusių tikrai netrūko tiek viduje, tiek lauko terasoje. Apie 5 min. palaukę, pagaliau atkreipėme aptarnavusios moters dėmesį ir galėjome užsisakyti. Vėliau viskas vyko sklandžiau, o mūsų pietūs truko apie 50 min. Tiesa, atsiskaityti už pietus mes nuėjome prie baro. Pamačiau, kad nemažai klientų čia užsisako ir maistą.
Kas įdomu? Tai jaukus lietuviškos virtuvės restoranas, kuriame yra kelios autentiškos salės viduje ir žaliasis kiemelis. Žaliasis jis todėl, kad nors ir sėdi po stogu, dėl įvairių augalų čia gali pasijusti kaip tikroje gamtos oazėje. Vidaus salėse daugybė įvairių močiučių rakandų, kurie tampa smagiomis interjero detalėmis ir leidžia pasijusti lyg tikrame kaime.
Šio restorano meniu unikalus dar ir tuo, kad čia galima paragauti žvėrienos patiekalų ir tradicinių lietuvių gėrimų – giros (išbandyta ir labai gaivi!), alaus ir midaus.
Apie šią vietą perskaičiau nemažai neigiamų komentarų ir pastabų dėl aptarnavimo, bet per mūsų pietus aptarnavusios moterys buvo mandagios ir operatyvios, tad tikriausiai išvados po nekokių atsiliepimų buvo padarytos.
Trumpa išvada. Labai verta išvykti iš Senamiesčio ir savo užsieniečius draugus (ir ne tik) pasikviesti pietų ar vakarienės į šią puikią ir jaukią vietą.
„Senoji trobelė“, Naugarduko g. 36, Vilnius
