Ketvirtadienį Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius Visvaldas Matkevičius surengė spaudos konferenciją dėl radioaktyvių atliekų išvežimo iš Skaistakalnio parko.

Radžiu užterštas maždaug 1 kv. m žemės plotas aptiktas Radiacinės saugos centro (RSC) specialistams atliekant kasmetį aplinkos radiologinį monitoringą. Siekiant atsikratyti gyventojų sveikatai pavojingų medžiagų, geriausia išeitis būtų užterštą gruntą išvežti į Ignalinos atominės elektrinės radioaktyviųjų atliekų saugyklą. VĮ Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros (RATA) specialistų skaičiavimu, tam savivaldybė turėtų skirti 29,5 tūkst. Lt.

„Kol kas problemai spręsti Savivaldybės biudžete numatyta 16 tūkst. Lt, tad artimiausiu laiku bus kreipiamasi į miesto Tarybą dėl papildomų lėšų skyrimo. RATA mus patikino, kad pavojingos medžiagos bus išvežtos per vieną-dvi savaites nuo darbų atlikimo sutarties pasirašymo“, - sakė administracijos direktorius.

2005 metais Skaistakalnio parke, apie 80 kv.m plote, radžio rasta maždaug 23 kub. m grunto. RSC rekomendavus, taršos židinys likviduotas jį užpylus švariu gruntu. Tam Savivaldybė skyrė 12 tūkst. Lt.

Dar pavojingesnis radinys

Miesto Savivaldybės vargams iš Skaistakalnio parko iškuopti čia ilgus okupacijos metus šeimininkavusios sovietų kariaunos palikimą nematyti galo. Praėjusią vasarą vienoje gražiausių panevėžiečių poilsio vietų plytinčioje buvusių sovietinių aviacijos remonto dirbtuvių žemėje jau likvidavusi vieną radiacinės taršos židinį, dabar Savivaldybė priversta imtis naujo, dar sudėtingesnio, uždavinio.

Neseniai Radiacinės saugos centro miesto skyriaus specialistai, pasitelkę Panevėžio kolegijos studentus, Skaistakalnio parke aptiko dar vieną mirtiną spinduliuotę skleidžiantį radiacijos šaltinį. Tyrimai buvo atlikti įgyvendinant Radiacinės saugos centro Panevėžio skyriaus ir Savivaldybės vykdomą miesto radiologinio monitoringo programą.

„Ir šioje vietoje gruntas užterštas orlaivių prietaisų skalėse naudotu radioaktyviuoju radžiu. Tačiau čia jo aktyvumas yra net 200 tūkstančių bekerelių kubiniame metre - tai yra du šimtus kartų didesnis nei buvo fiksuojamas pernai vasarą neutralizuotame radiacijos šaltinyje“, - PB sakė Radiacinės saugos centro Panevėžio skyriaus vedėja Regina Abromaitytė.

Turės išgabenti į Ignaliną

Radioaktyvusis radis yra vienas pavojingiausių alfa spinduliuočių. Per kvėpavimo takus ar virškinamąjį traktą patekęs į žmogaus organizmą jis sukelia vidinę apšvitą, skatinančią piktybinių auglių susidarymą.

R.Abromaitytės teigimu, naujai atrastame židinyje radioaktyvusis radis yra susikaupęs maždaug viename kubiniame metre grunto, todėl geriausia išeitis juo atsikratyti - išvežti į Ignalinos atominės elektrinės radioaktyviųjų atliekų saugyklą. R.Abromaitytės duomenimis, tai Savivaldybei kainuos apie 30 tūkstančių litų.

Pernai vasarą parke sutvarkyti prieš kelerius metus Fizikos instituto mokslininkų aptiktą radioaktyviojo radžio kapinyną atsiėjo gerokai pigiau. Nors maždaug 80 kvadratinių metrų žemės plote radioaktyviojo radžio buvo rasta net 23 kubiniuose metruose grunto, radiacinės saugos specialistams rekomendavus, Savivaldybei pakako užterštą teritoriją padengti švaraus grunto sluoksniu.

Radiaciją matavo ir švedai

Sovietų armijos aviacijos remontininkų šeimininkavimo padarinius net ir praėjus daugiau kaip dešimčiai metų po jų išsikraustymo tebejaučiantis Skaistakalnio parkas šią savaitę sulaukė ir švedų dėmesio.

Užvakar Švedijos radiacinės saugos įgaliotosios institucijos specialistai Olofas Karlbergas, Simonas Karlsonas ir Ianas Johansonas kartu su Lietuvos radiacinės saugos centro pareigūnais čia atliko matavimus, pasitelkę automobiliuose įrengtas ypač modernias mobiliąsias laboratorijas.

„Mūsų tikslas - palyginti mūsiškės ir švedų atsivežtos laboratorijos duomenis. Šis vizitas Skaistakalnio parke yra viena iš Lietuvoje vykdomo projekto pasirengti galimoms radiacinėms bei branduolinėms avarijoms dalių“, - PB sakė Radiacinės saugos centro inžinierė radiologė Laima Pilkytė.

Rezultatai pradžiugino

Tyrimų rezultatai, gauti abiem mobiliosioms laboratorijoms apvažiavus buvusių aviacijos remonto dirbtuvių teritoriją, ir lietuvius, ir švedus nudžiugino - nei vieni, nei kiti daugiau radiaciją spinduliuojančių radinių neaptiko.

Inžinierės radiologės L.Pilkytės teigimu, Lietuvos radiacinės saugos centro darbuotojai su vos prieš kelias savaites įsigyta mobiliąja laboratorija jau yra apsilankę ir prie Ignalinos atominės jėgainės bei Varėnos apylinkėse.

„Mūsų matavimai parodė, kad gamtinis fonas prie Ignalinos elektrinės yra normalus, o štai aplink Varėną radome gerokai didesnius nei norma cezio kiekius“, - dienraščiui sakė L.Pilkytė.

Didžiausia baimė - dėl Černobylio

Skaistakalnio parke darbavęsi švedai, paklausti, ar jų tėvynėje dažnai aptinkami radiacinės taršos židiniai, teigė, jog jau daug metų Švedijoje pavojingų radinių pasitaiko tik metalo supirktuvėse.

„Radiacinėmis atliekomis užterštų žemės plotų anksčiau buvo ir pas mus, tačiau jie visi jau seniai sutvarkyti“, - PB tvirtino Olafas Karlbergas.

Nors ir kaip atrodytų keista, šiandien švedams didžiausią nerimą kelia Černobylio elektrinės avarijos pasekmės. O.Karlbergo ir S.Karlsono tvirtinimu, iš sprogusio reaktoriaus žiočių išsirangęs ir net iki Švedijos šiaurės nuslinkęs radiacijos šleifas šioje šalyje padarė daugiau žalos nei daug arčiau Černobylio esančiai Lietuvai.