Šiandien jau penkta vasaros diena. Tačiau pažvelgę pro langą ar į termometro stulpelį džiaugtis vasariška šiluma negalime. Pasak protėvių išminties, dėl to kalti esame mes patys, nes gražaus oro tiesiog nebeprašome. Mūsų senoliai, norėdami šilumos, melsdavo Dievą.

“Šitą metą žmonės vainikuodavo kryžius, eidavo procesijas ir giedodavo specialias giesmes. “Pone Karaliau, Dieve Abraomo, duok žemei, jei reikia, lietų, jei reikia giedrą, šilumą.” Tai žmonės melsdavo. Sako netgi išsimelsdavo”, - pasakoja tautosakininkė Gražina Kadžytė.

“Debesėli debesėli pro šalį, te saulutė močiutė ant mūsų, debesėli pilkuonėli ant prūsų ant prūsų”, - melsdavo protėviai.

Anksčiau senoliai savo vaikams per pietus liepdavo išsrėbti visą sriubą – esą likęs bent lašelis gali prišaukti lietų. Kai dar nebuvo orus prognozuojančių sinoptikų, senoliai juos bandydavo nuspėti. Dar per Adventą nuo šventos Liucijos, kuri švenčiama gruodžio dvyliktą, kiekviena diena iki Kūčių reikšdavo dvylika ateinančių metų mėnesių. Orai taip pat būdavo nuspėjami ir pagal pirmas tris kovo mėnesio dienas. Jos esą nurodo pavasario, vasaros ir rudens orus. Tačiau sinoptikai, prognozėms pasitelkę moderniausią techniką, liaudies išmintimi netiki.

“19 – 20 a. kada kieme stovėjo du arkliukai ir vežėčios, tie liaudiški pastebėjimai galbūt veikė. Bet dabar, kada kieme yra du traktoriai ir trys seni automobiliai, kurie teršia orą, viskas yra gerokai pasikeitę. Anksčiau buvusi gamtoje pusiausvyra yra sutrikusi”, - teigia Naglis Šulija, sinoptikas.

Dabar viso pasaulio meteorologai temperatūrą bei kritulius gali prognozuoti tik labai trumpam laikotarpiui. Pasak sinoptiko, jei kas sugalvotų metodą, kaip orus numatyti ilgesniam laikui, būtų vertas Nobelio premijos.

“Šiuolaikinė meteorologija pajėgi prognozuoti orus savaitei ar 10 dienų į priekį. Taip pat yra būdai įžvelgti tolimesnę ateitį ir mėginama prognozuoti mėnesiui ar visam sezonui. Tačiau tie metodai dar nėra patikimi”, - sako jis.

Naglio Šulijos teigimu, gamtoje egzistuoja temperatūros inercija - jeigu žiema užtruko, o antroji jos pusė ir pavasaris vėsus, tai ir vasaros pradžioje šiluma džiaugtis neteks. Tad kokia gi vasara nusimato Lietuvoje?

“Šis šiltasis sezonas daug kuo primins pernykštį. Šilumos galima tikėtis jau po Joninių, greičiausiai liepą. Taip pat galima manyti, kad bus ilgas ir gražus ruduo”, - sako N.Šulija.

Liaudies išmintimi tikinti ponia Gražina tvirtina, kad tokius vasaros orus buvo galima numatyti dar Velykų rytą, prisikėlimo procesijai einant aplink bažnyčią.

“Vasaros geros neturėsim. Bus šalta ir lietinga, nes einant procesijai pūtė šiaurės rytų vėjas. Gaila. Jeigu būtų pietys ar vakaris pasisukęs, būtų buvę geriau. Galbūt į antrą vasaros pusę, gal šiek tiek ir turėtų pašilti orai, nes visada gamta savo atiduoda”, - sako G.Kadžytė.

Tačiau, pasak G.Kadžytės, nusiminti neverta. Iš mūsų senolių galėtumėme pasimokyti ir optimizmo.

“Sausas kovas – šlapias mojus, gegužė, kaip šiemet, - bus javeliai kaipo gojus”. Įsisupa žmogus į skarą ar milinę, bet džiaugiasi, kad bus geras rudens derlius.