Dirbtinio apvaisinimo tvarką nustato tik sveikatos apsaugos ministro įsakymas. Kaip BNS sakė įstatymą ruošusios darbo grupės narys, Šeimos planavimo centro vadovas Vytautas Klimas, iki šiol Lietuvoje nebuvo leidžiama su dirbtiniu apvaisinimu susijusi spermos, kiaušialąsčių ir embrionų donorystė.
Parengtame įstatymo projekte numatyta, jog leidžiamas dirbtinis apvaisinimas, apvaisinant moterį sutuoktinio, partnerio ar donoro sperma, taip pat apvaisinant moters donorės kiaušialąstę sutuoktinio, partnerio ar donoro sperma bei naudojant donorių embrionus.
Prieš kelerius metus audringos diskusijos dėl dirbtinio apvaisinimo ir jo būdų buvo kilusios Seime svarstant naujos redakcijos Civilinį kodeksą, kuris įsigaliojo pernai. Parlamentinėms jėgoms neradus bendro sutarimo, buvo nuspręsta, jog dirbtinio apvaisinimo tvarką Lietuvoje turėtų nustatyti specialus įstatymas. Jį pavesta parengti Sveikatos apsaugos ministerijai.
SAM sudarytos darbo grupės parengtame įstatymo projekte teigiama, jog dirbtinis apvaisinimas yra nevaisingumo gydymo metodas, kuris taikomas, kai šeima negali susilaukti vaikų natūraliu būdu ar kai moteris, nesanti santuokoje, jos prašymu apvaisinama donoro lytinėmis ląstelėmis.
Projekte nustatyta, kad dirbtinai apvaisinta gali būti tik pilnametė, tačiau ne vyresnė kaip keturiasdešimt penkerių metų amžiaus moteris. Įstatyme teigiama, jog sveikatos priežiūros įstaigos, turinčios teisę teikti dirbtinio apvaisinimo paslaugas, gali steigti lytinių ląstelių bankus.
Projekte taip pat pažymima, jog visa informacija, susijusi su dirbtiniu apvaisinimu, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija, įskaitant ir duomenis apie asmenų (donorų, recipientų) tapatybę, yra konfidenciali.
"Biomedicininiai tyrimai su žmogaus embrionais, taip pat jų kūrimas biomedicininių tyrimų tikslais yra draudžiami", - rašoma įstatymo projekte. Su įstatymo projektu Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje gali susipažinti visi norintieji.
Projektą, kuris šiuo metu, prieš Vyriausybei teikiant jį Seimui, derinamas su Teisingumo ministerija, jau sukritikavo Lietuvos vyskupų konferencija.
"Neturėtų būti įteisinami tokie dirbtinio apvaisinimo būdai, kurie iš esmės pažeidžia santuoką kaip instituciją. Donorinių lytinių ląstelių naudojimas dirbtiniam apvaisinimui paneigia sutuoktinių vienybę", - be kita ko, rašoma Lietuvos vyskupų kreipimesi.
Lietuvos vyskupai taip pat teigia, kad embrionų donorystės įteisinimas būtų tolygus žmonių pardavimo įteisinimui, nes jeigu nėščia moteris parduotų savo embrioną, tai būtų laikoma nusikaltimu.
"Bažnyčia nėra prieš dirbtinį apvaisinimą apskritai, o tik tam tikras jos formas, kaip antai - apvaisinimą mėgintuvėlyje. Visos kitos dirbtinio apvaisinimo technologijos, kurios yra tik pagalba santuokiniam aktui, bet jo nepakeičia, yra moralios. Dirbtinis apvaisinimas "in vitro" yra blogas todėl, kad jis pažeidžia žmogaus prigimtines teises ir jo orumą", - rašoma vyskupų laiške.
Lietuvos statistikos departamento bei epidemiologinių skaičiavimų duomenimis, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų. Kasmet jų padaugėja dviem tūkstančiais. Sausį Lietuvoje gimė pirmasis kūdikis iš užšaldyto embriono, kuris persodintas moteriai vaisingumo klinikoje Vilniuje 2001 metais.